Dėl koncertų daugiau laiko Palangoje praleidžianti I. Jurgelevičiūtė mėgaujasi kiekviena diena. Pajūryje ji spėja ir susitikti su savo muzikos gerbėjais, ir ilsėtis tyloje. Tiesa, net ir būdama kurortinėje aplinkoje dainininkė nepamiršta balanso, todėl mankšta pasitinkant aušrą jai jau tapo malonia rutina.
„Koncertai mane stipriai paveikia emociškai, tarsi kilsteli aukštyn. Scenai aš atiduodu daug savęs, todėl skiriu laiko ir poilsiui. Tad šiandien, po savaitgalio koncertų, su visa pagarba tekančiai saulei, aš kėliausi anksti, ėjau prie jūros ir taip pasitikau dieną. Pagalvojau, koks nerealus jausmas. Ne dėl gimtadienio, o dėl bendro supratimo, kuriuo jaučiu, kad kažkas didelio ir reikšmingo vyksta mano gyvenime. Esu jam be proto dėkinga, nes jaučiuosi laiminga“, – svajingai pasakojo atlikėja.
Savo gimimo dieną Irma dėkoja visiems žmonėms, kuriuos ji sutiko savo kelyje. Dainininkė juos šiltai vadina gyvenimo bendraautoriais. Sukaktuvininkė ypatinga proga pirmiausiai paskambino mamai ir tėčiui, jautraus pokalbio metu tėvams ji tarė nuoširdų „ačiū“ už suteiktą gyvybę.
„Visi žmonės, kuriuos sutikau savo gyvenime, prisidėjo prie to, kokia esu šiandien. Vieni savo įspaudą paliko kūrybiniame kelyje, kiti – asmeniniame. Visiems jiems esu labai dėkinga. Man atrodo, kad gyvenime niekas nevyksta be priežasties. Aš žengiu žingsnį – ir gyvenimas jį žengia. Nusišypsosi – į tave taip pat kažkas atsisuks su šypsena. Taip ir šoku šį gyvenimo šokį“, – šyptelėjo ji.
Iš šono žvelgiant į Irmos gyvenimą susidaro įspūdis, kad dabar dainininkė išgyvena tikrą atgimimą tiek karjeros, tiek asmeninio gyvenimo prasme. To neneigia ir pati pašnekovė, tačiau neslepia, kad ji, kaip ir visi kiti, turi liūdnesnių dienų.
„Toks tas gyvenimas. Kiekvienas žmogus turi ir linksmų, ir liūdnų, ir emociškai sekinančių, ir praturtinančių dienų. Lygiai taip pat ir man. Esu gyvas žmogus.
Taip, bendrąja prasme tikrai esu laiminga, kadangi per gana trumpą laiką mano kūrybiniame kelyje nutiko nemažai įvykių, tarp kurių – pristatyti trys nauji kūriniai ir naujam gyvenimui prikeltos legendinės, populiarios „Dinamikos“ dainos. Jaučiu didelę laimę, kad sutinku žmones, su kuriais galiu kurti ir dalintis kūryba“, – pasakojo Irma.
Scenoje ne vieną dešimtmetį skaičiuojanti dainininkė rūpinasi ne tik savo išvaizda, bet ir vidiniu pasauliu, kuriame yra nemažai disciplinos ir savikontrolės. Ar jos kasdienybėje dar yra likę kas nors žalingo?
„Geras klausimas. Reikia pagalvoti... Manau, kad kenčiu dėl savo atvirumo. Galėčiau dažniau susilaikyti prieš išreikšdama savo nuomonę. Bet vėlgi, ar atvirumas yra blogybė? Norėtųsi labiau sukontroliuoti savo mintis, nebrukti jų kitam, nes kiekvienas žmogus yra atskiras pasaulis, su savo gyvenimu ir jo keliu. Manau, kad galėčiau dažniau patylėti ir tiesiog pasiklausyti kito. Esu emocionali, gyva, jautri. Galbūt dėl to man ne visada pavyksta susilaikyti savyje.
Idealu, kai apie žmogų kalba jo darbai, kūryba, mintys, energija. Kartais su gilia nuostaba stebiu šiuolaikinių žmonių bendravimą, kai vienas kitą su švente pasveikina tik per „Messenger“ ar „Viber“, kai ryšys palaikomas tik žinutėmis arba kaip stipriai idealizuojami socialiniai tinklai. Pasigendu gyvybės, tikrumo, širdies linijos. Kartais sunku suprasti, kaip žmonės nemoka paprasčiausiai susikalbėti. Kitas dėl to greičiausiai apsisuktų ant kulno ir žingsniuotų toliau, o man dėl to skauda. Aš išgyvenu. Galvoju, kodėl taip nutiko? Kokia tai pamoka?
Atrodo, kad dalis žmonių nieko nesureikšmina, tiesiog plaukia pasroviui. Laikui bėgant vis pastebiu jautrumo trūkumą. O man, bėgant metams, ši savybė tik dar labiau stiprėja. Nežinau, gal nespėju su moderniu laiku? Bet nieko, laiko dar turiu“, – jautrumo neslėpė Irma.
Neseniai, pristatydama savo naują dainą „Nemiegu“, I. Jurgelevičiūtė prabilo ne tik apie romantišką jos prasmę, bet ir mįslingai užsiminė apie tai, kad jos širdyje užgimė šilti jausmai. Tiesa, atvirauti šia tema Irma nenori.
„Jeigu galima, aš labai norėčiau tai pasilikti sau. Tik norisi pakartoti, kad niekas nevyksta šiaip sau“, – šyptelėjo ji.
„Džiaugiuosi mažais dalykais. Gal tai kam ir skamba kiek keistai, bet tikrai esu laiminga, jaučiuosi mylima ir mylinti, šiuos jausmus labai branginu“, – pridūrė pašnekovė.
Irma juokauja, kad gimusi po Liūto ženklu ji neretai savyje pastebi šio galingo gyvūno požymių, kurie jai ne visada patinka, todėl ji su tuo kovoja. Vienas iš jų – noras valdyti, kontroliuoti situaciją.
„Stengiuosi nebūti arogantiška, nenoriu įsakmaus tono ten, kur jo nereikia. Norėčiau švelninti save visose gyvenimo srityse. Manau, kad man tai neblogai sekasi, – pasidžiaugė ji. – Manau, kad garsiai įvardijus savo didžiausius minusus man bus paprasčiau juos kontroliuoti, keisti ar valdyti.“
Ypatinga proga Irmą labiausiai palietė jautrūs artimųjų, draugų, kolegų ir gerbėjų sveikinimai, kuriuose ji sulaukė ne tik įprastų palinkėjimų, bet ir padėkos už tai, kad ji yra šalia, jog dalijasi savo draugyste ir šiluma. Ne vienas skambutis dainininkę sujaudino iki ašarų, kadangi žmonių nuoširdumas Irmai yra didžiausias komplimentas.
Žvelgdama į ateitį ir kokią save joje norėtų matyti, Irma vėl atsigręžia į ją supančią aplinką.
„Ateityje sau norėtųsi palinkėti, kad mane ir toliau suptų kuo daugiau žmonių, kurie mane moko, veda į priekį, įkvepia. Jaučiuosi dar tokia maža, man dar tiek daug reikia augti, tiek dar noriu visko žinoti. Tuo pačiu suprantu, kad nesu neklystanti. Esu tiesiog gyvas žmogus ir tuo mėgaujuosi. Stengiuosi geromis emocijomis, laime, kaip aš ją suprantu, dalintis ir su kitais – juk tokiu būdu ji tampa dar didesnė“, – sako ji.
Dainininkė pastebi, kad dabar jos gyvenime nutinka momentų, kurie ją maloniai stebina. Įdomiausia tai, kad pasąmonėje ji juos tarsi prisišaukia. Kartą ji pasvajojo, kad jai kas nors sukurtų dainą – ir tai įvyko. Savo kūrinį Irmai visiškai netikėjai padovanojo grupės „Presto“ narys ir muzikantas Raimondas Česonis. Už pagalbą kūryboje ji ne kartą dėkojo ir artimai draugei Živilei Gerulaitienei. Šie ir kiti pavyzdžiai dainininkei tapo tarsi priminimu, kokia galinga yra minties jėga.
„Visiems labai palinkėčiau galvoti, ką galvoji, kitaip tariant – galvoti atsakingai. Užmegzta mintis tikrai lengvai gali virsti realybe. Mintys yra galingos. Tik leidau sau pagalvoti, kad dar norėčiau patirti meilę – ir man gyvenimas ją padovanojo. Tik nedrąsiai pagalvoju, kaip būtų puiku, jei kuri nors daina atsidurtų radijo topuose – klausytojai įvertina kūrybą ir pasistengia, kad daina pirmoje topų vietoje laikytųsi ne vieną savaitę. Dėl tokių momentų man galva sukasi iš laimės. Tai yra didžiulis įvertinimas, bet tuo pačiu ir atsakomybė prieš klausytoją, kolegas ir pačią save. Nesinori nuvilti, norisi judėti į priekį – juk netrukus bus nugyventa pusė šimto metų“, – pasakojo dainininkė.
