Režisieriui jau pavyko atrakinti dešimtis atlikėjų širdžių, o pastarasis jo projektas – Ievos Zasimauskaitės daina „Praėjo“ – jau trisdešimtas. Laidoje „Delfi Premjera“ režisierius apie šį projektą papasakojo plačiau.
„Mes įkūrėme vieną įdomiausių ir didžiausių „Youtube“ kanalų Lietuvoje. Norime uždokumentuoti kuo daugiau atlikėjų, tačiau mūsų pagrindinė užduotis yra sukurti erdvę, kur kiekvienas dainininkas, nepaisant savo rasės, lyties, stiliaus galėtų atvirai gyvai reikšti savo muziką ir kartu palikti tam tikrą žinutę – pats sau nusipiešti foną. Mes per pusę metų surinkome beveik 700 tūkst. peržiūrų. Smagu, kad mūsų kanalas auga dėl tokių atlikėjų kaip Ieva.
Šis kanalas tikrai nėra baigtinis. Mes norime toliau jį auginti ir tapti Lietuvoje muzikos platintojais, filmuoti ir užsienio atlikėjus. Finale tai – verslas. Mūsų pagrindinis pelnas bus iš „Yuotube“ monetizacijos, tačiau ta monetizacija mes ketiname dalintis ir su pačiais atlikėjais. Man be galo smagu, kad tokie atlikėjai, kaip Ieva, Andrius Mamontovas, Vidas Bareikis prisijungė ir paliko labai stiprius pasirodymus“, – pasidžiaugė pašnekovas.
Saulius pasakojo, kad jo, kaip režisieriaus užduotis – kiekvienam atlikėjui suteikti maksimalias sąlygas, jog šis galėtų visiškai atsipalaiduoti. „Užuot galvojęs, kaip atrodo, jis visiškai pajaučia dainą. Tai yra technika, kurią aš taikau ir kine. Tai yra tai, iš ko aš gyvenu. Ir man yra labai svarbu, kad atlikėjas visų pirma jaustųsi gerai. Nėra išėjęs nė vienas klipas, kuris būtų nepatikęs pačiam atlikėjui“, – patikino S. Baradinskas.
Režisierius sako, kad bene didžiausias iššūkis šiame projekte jam – ne tik susipažinti su atlikėju, tačiau ir pasikalbėti su jo vidumi.
„Yra labai daug reikalingų mikrodetalių. Norint to pasiekti, reikia labai geros komandos. Aš labai džiaugiuosi, kad mano komanda yra nuostabi ir supranta, kad kiekvienas atlikėjas yra pažeidžiamoje pozicijoje. Tai nevyksta kaip koncerte, kur dainuodamas gauni atotorūkį nuo žiūrovų. Tu esi dialoge su kamera. Pasakoti savo istoriją į kamerą – sunkus darbas. Jeigu atlikėjai pasitiki, galima pasiekti nerealių rezultatų“, – kalbėjo pašnekovas.
S. Baradinskas džiaugiasi, kad įprasminti savo vizijas jam padeda mylimosios Beatos Tiškevič palaikymas. Pora neša vieną vėliavą – savo projektais, tarp kurių ir tinklaraštis „Nebegėda“ žinoma moteris taip pat prisideda prie visuomenę gniaužiančių tabu laužymo.
Visą pokalbį pamatysite čia:
„Manau, kad mūsų su Beata nuostabus santykis yra tame, kad mūsų asmeninė sėkmė yra sveiko santykio pagrindas. Mes vienas kitą galime įkvėpti būdami bendrystėje ir mes vienas su kitu nekonkuruojame. Gražu, kad mes vienas kitą palaikome, o tai yra svarbiausias dalykas. Taip jau yra, kad Beata visas mano idėjas išgirsta pirma ir jas palaiko.
Būdamas vienoje stovykloje sugalvojau „Sapiens music“ projektą ir apie tai papasakojau Beatai. Ji mane palaikė. Lygiai taip pat aš ją palaikiau visu laikotarpiu, kai ji kūrė „Nebegėda“. Aš tiesiog manau, kad bet kokiame santykyje jaučiuosi gerai net ir su kitais žmonėmis, jeigu jie tiesiog gali mane įkvėpti ir mes esame ne konkurencijoje. Man labai gražu, kad Beata mane palaiko ir aš ją palaikau. Tai tiesiog yra meilė“, – kalbėjo pašnekovas.
Laidoje Saulius atvirai papasakojo, kad jau kurį laiką įvairias gyvenimo problemas sprendžia lankydamasasis pas psichoterapeutą.
„Aš – trys metai psichoterapijoje, grupinėje terapijoje. Manau, kad psichoterapija yra tas pats, kas sporto klubas. Jeigu aš gimiau su „Windows‘ais“, o visuomenė veikia pagal „Mac‘ą“, tai tikriausiai reikia adaptuotis.
Aš kalbu apie savo patirtį. Manau, kad Lietuva dar nėra išsigydžiusi visų savo tamsumų. Esame iš posovietinės šalies. Mes turime didžiausią savižudybių kiekį ir tai nėra normalu. Tai yra tiesiog nenoras pripažinti savo emocinės sveikatos problemų. Mes turime apie tai kalbėti.
Kiek aš esu gyvas, tiek stengiuosi kalbėti apie pažeidžiamumą, emocinę sveikatą. Mes turime kalbėti apie visuomenės sveikatą, nes tik taip galime suformuoti sveiką visuomenę, kurioje gali egzistuoti kritika be patyčių, be pažeminimo ir smurto“, – kalbėjo S. Baradinskas.
