Būdama paauglė Rūta mintyse nepiešė tobulo vyro paveikslo – išvaizda jai buvo nesvarbi, o prie charakterio savybių ji manė prisitaikysianti.
„Paauglystėje buvau nusiteikusi, kad galėčiau sutarti su bet kuo. Maniau, kad man dėl to problemų nebus. Nepiešiau tobulo vyro paveikslo, – prisipažino Rūta. – Aišku, tai buvo naivus požiūris. <...> Apie vyro išvaizdą nemąsčiau – daugiau svajojau apie jausmus, apie emocijas, kurias sukelia santykiai.“
Laidoje „Aš Ikona“ apsilankiusi žinoma dainininkė mano, kad santykiuose ne paskutinį vaidmenį atlieka vaikystėje patirti išgyvenimai, šeimos modelis ir matytas pavyzdys.
„Savo gyvenime klaidų neišvengiau, tačiau padariau vieną išvadą – iš tikrųjų logiškiausias dalykas, padedantis nuspėti, kas tavęs laukia šeimoje, yra pažiūrėti į vyro šeimos modelį. Galima pasiklausti, kas buvo, kai jis augo. Patirtis sako, kad tie visi gražūs žodžiai kažkuriuo metu išsijungia ir įsijungia tas matytas modelis“, – pasakojo R. Ščiogolevaitė.
Tačiau, pasak dainininkės, santykių pradžioje apie šiuo dalykus susimąsto nedaugelis – būdamas įsimylėjimo stadijoje reikalavimų antrai pusei tarsi nekeli.
„Įsimylėjus tu matai tai, ką nori matyti. Tuomet esi linkęs pateisinti antrą pusę, linkęs priimti pasiteisinimus. Įsimylėjusi pritempi savo įsivaizduojamą vyro modelį prie savo vyro“, – teigė Rūta.
Kalbėdama apie savo santykius moteris teigė, kad vyras savo susikurtą įvaizdį rodė gana ilgai.
„Žmogus, kuris labai nori padaryti įspūdį, gali dėtis visiškai priešingu, nei yra. Manau, kad mano atveju buvo šitas variantas. Aš įsimylėjau labiau įvaizdį, o ne realų žmogų. Beje, tas įvaizdžio rodymas truko gana ilgai, – laidoje pasakojo dainininkė. – Per tą laikotarpį, kai prasidėjo mano šeimos krizė, ėmiau klausytis ir įsiklausyti į kitas istorijas. Juk iš pradžių tvyrojo stereotipas, kad čia bus labai sunkus darbas, kad reikia dirbti dėl to. Įdomu, kiek ilgai verta tą naštą neštis.“
Laidoje dalyvavusi psichologė pažėrė nemažai naudingų patarimų, o atlikėja pasidalino savais būdais, padedančiais išlaikyti ar laiku pabaigti santykius su vyru.
„Negali pasirinkti, mylėti ar nemylėti. Man asmeniškai įtaigu yra pagalvoti apie save po kažkiek laiko – po penkių ar dešimties metų. Ką aš pati sau liepčiau padaryti iš ateities perspektyvos. Reikia būti savo gyvenimo šeimininku – daug kas priklauso nuo tavęs. O kai suvoki, kas nuo tavęs priklauso, tada priimi kažkokius sprendimus, – šyptelėjo R. Ščiogolevaitė. – Ir dar norėčiau duoti patarimą, kurios ką tik susipažino su vyrais. Reikėtų pasistengti kartas nuo karto paklausti savo partnerio – „o kas tavyje dar yra tobulintina? Ką savyje norėtum patobulinti?“. Toks būtų mano patarimas.“
