„Per tuos nuostabius 38-erius metus buvo visko: džiaugsmo ir ašarų, šokau iki dangaus ir kritau į bedugnę, kėliausi ir skridau, ėjau nedrąsiai ir žengiau labai drąsiai, miriau ir vėl užgimiau, kaukiau iš skausmo savo urve tarsi sužeista vilkė, laižiausi žaizdas ir vėl kilau kaip sfinksas iš pelenų. Visa tai susidėjo į neįkainojamas patirtis, pamokas, kurių dėka esu šiandien tokia, kokia esu: sveika, stipri, laisva, drąsi, laiminga, graži, beribė moteris, pasitikinti savimi ir visata. Švenčiu gyvenimo šventę užgimusi iš meilės, meilei ir vardan meilės“, – savo įrašą socialiniame tinkle pradėjo ji.
„Mano gyvenime nėra vietos: ką pagalvos kiti, nepadoru, nepridera, baimėms, abejonėms, liūdesiui, nerimui, pykčiams, nepasitikėjimui, nepasitenkinimui...
Aš laisva ir atvira meilės bei šviesos srautui, renkuosi būti nepadoriai laiminga. Jau moku šokti audroje ir dėkoti už absoliučiai viską, ką man patiekė gyvenimo meniu: sūrų, saldų, kartų, rūgštų – visa tai nauji skoniai ir jau suprantu, kad nepabandžius vieno, nebūčiau pažinusi ir kito.
Man jau visos spalvos gražios, nebeturiu mylimiausios, kaip ir nėra blogo oro. Visa tai atėjo tik pažinus save ir priėmus save visą, kaip ir priėmus visa, kas vyksta aplink. Priėmiau ne kažkurią vieną, mielą savo pusę, bet pažinus ir kitas puses, jas atpažinusi, išjautusi ir paglosčiusi, nėriau į savęs pažinimo ežerą. Vanduo lyg veidrodis atspindėjo man savęs pačios paveikslą, kuriame esu aš – nedaloma visuma. Ir jau žinau, kad nėra gamtoje augalo žydinčio ištisus metus, iš savęs taip pat to nebesitikiu ir, ak, kaip gera! Kaip beprotiškai gera nebesitikėti nieko iš savęs ir kitų, ir viską semti iš gyvenimo plačiais glėbiais, ir žinoti, kad savo laimės kalvė esu aš pati. Savo kasdieninės nuotaikos kūrėja esu pati.
Jau nebeturiu laiko sėdėti ir mojuoti savo tolstančioms svajonėms. Būna dienų, kai esu beprotiškai užimta visiems, bet tomis dienomis būnu absoliučiai laisva sau ir artimiesiems: šoku, maudausi, dainuoju, plūduriuoju su vaikais vandenyje, naktį skaičiuojame krentančias žvaigždes ir niekam daugiau neturiu laiko, tik sau ir savo mylimiesiems, tylai, maldai. O būna dienų, kai dirbu iki tol, kol atrodo jaučiu kiekvieną savo raumenį ir atsigulus į lovą jau vietoje žodžio „labanakt“ lieka tik šypsena ir žinojimas, kad ryte bus lengviau, bet tokia ta mano laimė – work hard play hard. Toks mano balansas ir taip man tinka.
Pastarieji metai buvo kupini iššūkių, dovanojantys neįkainojamas dovanas ir mano moteriška programa „meilė, kantrybė, atlaidumas, pagarba“ kaip po gero „restart“ ir „update“ veikia kaip niekad palaiminta visomis visatos jėgomis. Todėl ir dabar pasakysiu: tu taip pat esi moteris kūrėja, apdovanota visomis duotybėmis, todėl niekada nenuvertink savo galios ir brangink save bei savo laiką. Kai kuriems dalykams, būdamos 38-erių metų, mes tiesiog turime nebeturėti laiko ir tada jo atsiras viskam, kas mus džiugina, pakrauna, pakelia iki dangaus ir neša veidu į saulę, pučiant vėjui į nugarą artyn savo svajonių!
Ačiū, kad esate kartu. Būkit laimingi!“ – su meile už sveikinimus ypatinga proga dėkojo Violeta.
