„Mūsų kartu su Dominyku didžiausia svajonė išsipildė labai greitai – keturis mėnesius slėpti tikrai nebuvo lengva, bet tiems, kas bent kažkiek mus pažįstate ar atidžiai sekate – tikriausiai nebuvo sunku atspėti. Bandžiau mėtyti pėdas, bet gavosi gana juokingai. Esame be proto laimingi ir jaučiamės apdovanoti likimo. Sunku jausmus šia tema sudėti į žodžius, tik tie kas iš meilės yra atvedę į pasaulį gyvybę supras, kas tai per stebuklingas jausmas. Man už šeimą niekada gyvenime nebuvo nieko svarbiau ir dabar yra neįtikėtina, jog atėjo mūsų laikas kurti savo mažytę šeimą. Greit būsime tryse. BEGALYBĖ MEILĖS“, – savo paskyroje rašo Karolina.

Delfi primena, jog apie savo draugystę su Dominyku Karolina paskelbė šių metų pradžioje, o per karantiną pora apsigyveno kartu. Tuomet Karolina Delfi davė išskirtinį interviu.

– Neseniai išgyvenai naują pokytį – persikėlei iš tėvų namų ir nuo šiol gyveni atskirai. Ar tau šis etapas buvo sudėtingas?

– Ne. Esu toks žmogus, kad nelabai būnu namie. Man yra labai svarbus kontaktas su šeima – jį vis dar turiu labai artimą, mes labai dažnai leidžiame laiką kartu, bet man gyventi atskirai nėra naujiena. Aš ketverius metus gyvenau viena, tada grįžau pas tėvus ir dabar vėl atskirai. Kai 25-eri metai imi galvoti, kad jau reikia savarankiškumo. Kol gyveni su tėvais, tol visada būni jų kūdikis, jie elgiasi tarsi su mažu vaiku. Laikui bėgant norisi savo erdvės, savo taisyklių. Kai turi savo butą, norisi jame turėti savo tvarką, pavyzdžiui, dabar ką tik baigiau valyti dulkes, siurbti ir plauti grindis. Man tai patinka, norisi rūpintis savo erdve, bet taip pat aktyviai palaikau ryšį su tėvais. Mums apskritai yra priimta, kad šeima – pirmoje vietoje. Šis butas, kuriame dabar gyvenu, yra nuomojamas, tad dar visiškai nesijaučia, kad tai mano namai. Gal kažkada greitu metu imsiu galvoti apie buto pirkimą, tikiu, kad tada bus kitas jausmas, kai galėsi gręžti sienas ir įrenginėti kambarius taip, kaip nori.

– Bute gyveni su Dominyku ir jūsų augintine Džeine, ar ne per greit atėjo šeimyninė buitis? Karantinas lėmė, kad dabar žymiai daugiau laiko praleidžiame užsidarę tarp keturių sienų...

– Manau, kad karantinas apskritai yra viską keičiantis dalykas santykiuose – ar tu 20-imt metų drauge, ar metus. Mano tėvai įpratę būti kartu ir darbe, ir namuose, tad jiems viskas gerai. Mes su Dominyku kartu gyvename maždaug nuo sausio mėnesio. Tas karantinas mums gana smagus, labai daug juokiamės. Kai atsirado katinas – jis tapo didžiausiu mano džiaugsmu. Net nežinau, koks karantinas būtų be Džeinės. Ji yra pati mylimiausia, mieliausia, mes kartu su Dominyku ja labai užsiimame – ji tarsi mūsų kūdikis. Džiaugiamės viskuo, kas su ja nutinka. Su ja, matyt, ir nuotykių buvo daugiausia per karantiną: įkrito į tualetą, žemyn galva pakibo ant draskyklės, ji viską daužo, drasko, pavyzdžiui, užuolaidos jau visos sudraskytos.

– Instagrame pasidalinai komišku vaizdo įrašu, kad tavo vaikinas daug laiko praleidžia prie žaidimų. Dalis gerbėjų ėmė įtarinėti, gal tai iš tiesų didelė problema jūsų santykiuose?

– Aš pateikiau per juoko prizmę, kad tai yra tragedija, bet iš tiesų viskas yra gerai. Aš žinau, kiek yra kitų merginų, kurių vaikinai lygiai taip pat ar dar daugiau žaidžia, todėl norėjau sukurti kažką daugeliui gerai atpažįstamo. Gera jaustis, kad nesu tokia viena. Bet tikrai nėra taip, kaip gali pasirodyti. Mes gyvename normalų gyvenimą. Albumas pakeliui, todėl daug sėdime prie muzikos, bet išeiname ir pasivaikščioti, žiūrime filmus, serialus ir darome kitas bendras veiklas. Viskas tikrai yra subalansuota. Gyvename dviese ir žinau, kad anksčiau šios problemos tikrai nebuvo, čia tas karantinas daro savo. Iki jo net nežinojau, kad jis žaidžia. Bet manau, kad tai yra viena iš galimybių virtualiai pabendrauti su savo draugais, kurių seniai nematei. Žaidimai tampa jiems pakaitalu susitikimams studijoje ir pan. Daug kartų buvau kalbinta žaisti kartu, bet kol kas nesutikau. Gal kada nors.

– Dominyką tavo sekėjai iki šiol mato gana retai. Laikaisi savo žodžio, kad šių santykių per daug neviešinsi, nes yra piktų žmonių?

– Yra dalis to, bet kita dalis yra ta, kad toks buvo mūsų susitarimas nuo pradžių. Mums daug fainiau yra pasilikti sau patiems tas geras akimirkas kartu, nereikia tos meilės rodyti visai Lietuvai. Nežinome, kaip bus ateityje, kas bus už 5-erių metų, kaip viską sudėlios likimas, taip ir bus, bet kol kas yra taip, kaip yra. Bet net ir dabar, jei būna gera nuotaika, pasidalinu mūsų kasdienybe, kurioje ir jis pasivaidena. Nuotraukos iš kelionių, privataus gyvenimo yra labiau skirtos mums, šeimai ar artimiems draugams. Man atrodo, kad mūsų santykių socialinėje erdvėje yra užtektinai. Kaip bus toliau – pamatysim. – Čia turbūt galioja ta dažnai sakoma frazė, kad laimė mėgstą tylą? – Taip. Tiesa, man buvo iš pradžių sunku. Esu pratusi kone kiekvieną žingsnį fiksuoti, jį rodyti, tad jei dabar kažką dažniau mes veikiame kartu, aš dalinuosi tuo viešai mažiau. Jei jo nerodau, tai kalbu apie Dominyką, jis vis tiek yra mano virtualiame gyvenime. Visi žino, kad mes kartu, tad neišvengiamai jis pasirodo ir mano instagrame.

– Ar Dominykas greitai įsiliejo į pusiau itališką, pusiau lietuvišką šeimą? Kaip jį priėmė taviškiai?

– Taip, viskas yra puikiai. Ir mano, ir Dominyko šeima mus kartu priėmė labai gerai. Mano brolis, tėvai yra labai šilti žmonės, jiems svarbiausia, kad būčiau laiminga, jog su manimi gražiai elgtųsi, mane gerbtų. Be to, namiškiai jau taip pat nebepastebi, kai imu kažką filmuoti – visiems per tiek metų tai tapo natūralu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (453)