Atviram pokalbiui J. Jarutis ryžosi „Delfi“ laidoje „Mano pramogos veidai“. Žinomas dainininkas kalbėjo ir apie širdies reikalus. Vyras patikino, kad, nors yra geidžiamas atlikėjas, niekada nesijautė esąs širdžių ėdikas.
„Ne, nemanau. Niekada ir nebuvau. Tai mano širdį nuolat nuo paauglystės kažkas ėsdavo, – sakė Justinas ir nusijuokdamas prisiminė, kaip atrodė anksčiau. – Ir barzda buvo trumpesnė, ir nosis“.
Pašnekovas taip pat prakalbo apie sudėtingą karjeros laikotarpį, kai 2012 m. pradžioje su grupe „Freaks on Floor“ pristatė antrąjį albumą. Deja, anot atlikėjo, šis nebuvo sėkmingas.
„Aš atsimenu, kad tų kompaktų niekas nepirko, dainų neklausė, o koncertų irgi nebuvo. Tai buvo didžiausia duobė mano karjeroje per visus 13-14 metų. Buvo minčių viską mesti ir eiti dirbti į barą, nes viskas atrodė nesąmonė. Bet paskui analizuodamas situaciją supratau, kad tas duris mes patys ir užsiveriame. Tikrai neįdėdavome tiek pastangų, kiek įdedame dabar.
Galėjome daugiau pasukti galvas, bet vietoje to į viską žiūrėdavome, kaip į linksmą pramogą, kuri dar ir atneša kažkiek finansų.
Rokenrolas – jėga. Tačiau, jeigu to rokenrolo neišreklamuosi, niekam jo ir neprireiks. Tai buvo vienas iš skaudžiausių karjeros periodų. Tikrai daug kalbėdavome, pykdavomės. Mes tiesiog buvome trys-keturi nepatenkinti žmonės, iš kurių niekas nedrįso pasakyti, kad tiesiog reikia susiimti. Laimei, kažkaip iš viso to išbridome“, – atviravo J. Jarutis.
Vis dėlto paklaustas, ar gailisi kurio nors savo poelgio, Justinas patikino: „Nė vieno“.
„Tai tiesiog mano gyvenimas. Kažkokiais būdais darai kažkokius pasirinkimus. Vieną koncertą pagroji vienaip, kitą – kitaip. Kartais būni piktesnis ir pakalbi su žmogumi ne taip, kaip nori... Aš nemanau, kad galima gailėtis to, ką padarei. Galima nebent atsiprašyti, jei įžeidei. Tačiau kam apie tai toliau mąstyti? Daug darbo bandau įdėti į savianalizę, tad laiko gailėtis nelieka. <...> Kai pralaimi, turi paleisti. Jeigu nepaleidi, tas šleifas tęsiasi toliau“, – kalbėjo atlikėjas.
J. Jarutis nepabūgo pasinerti į prisiminimus, kuomet jam teko susidurti su alkoholio problema ir kovoti su depresija. Vyras neslepia – jau trejus metus varsto psichologų kabinetų duris.
„Aš tiesiog pasižiūrėjau į veidrodį ir pasakiau sau: „Man nebepatinka tai, kaip aš atrodau, nebepatinka, kiek laiko skiriu darbui ir kiek jo atitenka tiesiog smagiam laisvalaikiui“. Žinojau kur noriu atsidurti ir supratau, kas man labiausiai trukdo tai pasiekti. Tuo metu man trukdė mano gyvenimo būdas. Jeigu man tai trukdo, kodėl turėčiau tai tęsti? Pamaniau, reikia pažiūrėti, kas pasikeis, jei pusę metų to nedarysiu. Ir tada pastebėjau, kad mano gyvenime viskas pradėjo radikaliai keistis. Aš ėmiau visai kitaip viską matyti: mažiau bijoti, daugiau stengtis, daugiau kurti.
Aš pats priėmiau šitą sprendimą. Jau beveik trejus metus lankausi pas psichologus ir, manau, kad tai labai padeda. Nes man, kaip ir mums visiems, kyla labai daug klausimų. Daugumos mūsų tėvų, senelių niekas nemokė, kad reikia kalbėti. Žmonės galvoja, kad viską – psichologines baimes, mirties baimę, išsispręs patys. <...> Kažkiek tikrai gali kovoti pats, tačiau kažkuriuo momentu prireikia būti nukreiptam tam tikra linkme“, – įsitikinęs J. Jarutis.
Paklaustas, kas būtų nutikę, jeigu reikiamu metu nebūtų pakeitęs savo gyvenimo būdo, atlikėjas scenarijaus nepagražino.
„Manau, mes čia nesėdėtume. Aš būčiau bijojęs priimti tam tikrus sprendimus, žengti tam tikrus žingsnius. Manau, kad per tuos ketverius metus nebūčiau padaręs tiek, kiek dabar padariau. Gal mes būtume susitikę po penkerių metų ir abu turėtume po penkis vaikus. Aš nesakau, kad alkoholio atsisakymas buvo didžiausias mano gyvenimo žingsnis. Manau, kad tai buvo svarbus žingsnis, padėjęs man tikslų siekti produktyviau“, – kalbėjo J. Jarutis.
Sulaukęs klausimo, ar iš tiesų norėtų sulaukti daugiau vaikų, žinomas vyras apie šeimą daugžodžiauti atsisakė.
„Kol kas neturiu atsakymo į šitą klausimą, tad nekomentuosiu. Man labai gera turėti nuostabią, gražią, protingą dukrą“, – pasidžiaugė pašnekovas.
Vis dėlto J. Jarutis sutiko praverti savo piniginę ir atvirai prakalbo apie finansinę savo padėtį.
„Nemanau, kad įmanoma kada nors gyvenime jaustis užtikrintam. Nebent turi milijonus. Aš tiesiog stengiuosi neišleisti tiek, kiek uždirbu. Tai yra mano pagrindinė taisyklė. Finansinė gerovė man – stabilumas, kurį aš vis stengiuosi susikurti. Ir man jau beveik pavyksta.
Muzikos versle finansai priklauso nuo sezono. Aš esu pasiskaičiavęs, kad, jeigu viskas sustotų, galėčiau kažkaip išgyventi metus. Per tą laiko tarpą sugalvočiau, ką dar galiu veikti. Jaučiuosi ganėtinai saugiai turėdamas tiek, kiek turiu“, – prisipažino Justinas.
Visą interviu rasite čia:
