2006-aisiais birželio 16-ąją dieną aukso žiedus sumainę sutuoktiniai tikina, kad 14 metų prabėgo tarsi 14 dienų.

„Tai mums ypatinga diena – ją minime kiekvienais metais. Šįkart susiorganizavome vakarienę, skanavome torto, gavau gėlių“, – džiaugiasi pašnekovė.

Kšištofas ir Tatjana Lavrinovičiai

„Pradžioje, kai buvome susituokę vienerius, dvejus ar net penkerius metus, mums atrodė, kad tai jau daug. Bet dabar, kai prabėgo keturiolika, mes tik dabar pastebėjome, kaip greitai bėga laikas. Net nepajutome jo, norisi net pristabdyti“, – nusijuokė „Misis pasaulis 2018“ karūną į Lietuvą parvežusi T. Lavrinovič.

Už krepšininko moteris ištekėjo būdama 21-erių. Pašnekovė neneigia, kad tuomet tiek ji, tiek mylimasis buvo karštakošiai, bet laikas sustatė viską į savas vietas.

„Anksčiau buvome karšti, o dabar mes vienas kitą suprantame jau iš pusės žodžio. Kartais užtenka net judesio, mimikos ar žvilgsnio, jei kažkas ne taip. Lygiai taip pat sulaukiame vienas kito pritarimo, jei matome, kad viskas gerai, jog judame tinkama linkme“, – Delfi pasakoja krepšininko žmona.

Pastaruoju metu šalies pramogų versle, regis, daugiau skambėjo naujienos apie skyrybas, o ne apie laimingos santuokos paslaptis. Tatjana neslepia, kad norint išlaikyti ilgalaikius ir sėkmingus santykius reikia daug pastangų, tad ir ji su Kšištofu nėra išimtis.

„Mes turime akis ir ausis, todėl matėme ir girdėjome apie žinomų žmonių skyrybas, aišku, kad labai gaila dėl to. Gaila, kai poros nusprendžia kartu nebegyventi. Mums su Kšištofu suvokimas, kad gyvensime „ilgai ir laimingai“, buvo iškarto. Abu sutikome, kad šeima yra viena ir vienintelė, tačiau suprantame, kad ją išlaikyti yra didžiulis darbas.

Kšištofas Lavrinovičius su žmona Tatjana

Reikia nepamiršti vadovautis galva, kad paskui netektų lieti ašarų. Poroje nebūna vieno kalto, nes santykius kuria du žmonės. Pavyzdžiui, pas mus santykiuose yra rimta taisyklė – jei tu nori, kad kitas žmogus kažkaip atitinkamai elgtųsi, tą tu turi parodyti savo pavyzdžiu. Žmogus su tavimi elgiasi taip, kaip ir tu su juo. Visas gyvenimas veikia bumerango principu. Jei padarei klaidą, lauk pasekmių. Esame suaugę žmonės, turime analizuoti savo gyvenimą ir iš to daryti išvadas. Kalbu ne tik apie santykius, apskritai apie viską. Visur ši taisyklė tinkama“, – patikina pašnekovė.

„Aišku, pas mus irgi yra visko buvę, bet kalbų apie skyrybas tikrai nebuvo“, – priduria ji.

Pasirodo, kad taisyklę „Su kitu elkis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi“ Lavrinovičiai taiko ir vaikų auklėjime.

„Vienas iš pavyzdžių, kai mes kur nors išeiname su šeima. Jeigu tėtis su gerbėjais praleidžia daugiau laiko, fotografuojasi su eile žmonių, o šeima laukia – vaikai pavydi ir nebijo apie tai pasisakyti. Jie nebijo pasakyti, kad jeigu tas laikas skirtas būti su šeima, jis toks ir turi būti. Žinoma, kai nusifotografuoti paprašo vienas žmogus, viskas gerai, tačiau kai susirikiuoja visa eilė... O Kšištofas yra labai geras žmogus ir negali pasakyti „ne“. Tą kažkiek reikia apriboti, juolab, kad vyras sirgaliams visada turi laiko po varžybų“, – pasakoja moteris.

Tiesa, Tatjana pabrėžia, kad įprastai gerbėjų dėmesys yra labai malonus ir laukiamas. Neretai ir ji pati su nepažįstamais žmonėmis smagiai pasišnekučiuoja, tačiau kartais tiesiog norisi ramybės ir viso dėmesio tik artimiesiems.

Kšištofas Lavrinovičius su žmona Tatjana ir vaikais
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Po varžybų ar kokių renginių mes su vaikais stovime ir laukiame tėčio. Mes suprantame, kad žmonės nori pabūti šalia, paprašyti autografo, nusifotografuoti. Esame dėl to ir valandą stovėję, bet viskas gerai, nes tai yra darbas. Tačiau, kai yra laikas su šeima, kaip ir vaikai pasakė, jis turi būti skirtas jai“, – šypteli ji.

Pasiteiravus, ar kada nors dėl to, kad pasirinko gyvenimą kurti su žinomu krepšininku ji jautė apmaudą dėl viešumo, Tatjana patikino, kad nei tekėdama, nei dabar ji dėl to per daug galvos nesuka.

„Niekada apie tai negalvojau. Iš pradžių diskomforto nebuvo, nes nesupratau lietuviškai, tačiau paskui tai absoliučiai tapo nebesvarbu. Ypač, jei kalbame apie žmones, kurie apkalbinėja iš pykčio ar pavydo. Jeigu jiems nuo to pasidaro lengviau, tegul. Aš mieliau dėmesį skiriu tiems, kurie džiaugiasi, sveikina. Visokių žmonių buvo ir bus, toks tas gyvenimas. Nieko nepadarysi, tiesa, nieko dėl to ir nenorim daryti, tiesiog nekreipiame į tai dėmesio“, – sako trijų vaikų mama.