„Žinokite, man nepalengvės, – jautriai taria pašnekovė, išgirdusi palinkėjimą kuo greičiau rasti ramybę. – Tai užgožia visą gyvenimą. Ką man reikia išgyventi... Ne, aš to niekada nepamiršiu.“

Pasiteiravus apie paskutinius pokalbius su savo vyru, teatro ir kino aktorė neslepia, kad visus juos lydėjo gilios mintys.

„Paskutinį pokalbį su Gediminu prisimenu su širdgėla. Aptarinėjome karantiną, kaip, mūsų nuomone, kai kurios pritaikytos priemonės su juo kovoti nėra reikalingos. Aš jį raminau, sakiau, kad viskas praeis“, – prisimena moteris ir paniro į apmąstymus apie teatrą ir kaip jis darė įtaką judviejų gyvenimui.

„Jau toks amžius, kai laikas išeiti ir laikas ateiti kitiems. Mums visiems ateis laikas užleisti vietą jaunimui. Jis irgi visa tai suprato ir sutiko su tuo, bet, žinote, juk mes neretai jaučiamės visai kitaip, nei kalbame. Tas teatras, kinas yra tokia bacila. Atrodo, kad tik įėjai, o jau reikia su juo atsisveikinti. Tai kažkas tokio. Tas laukimas... Gediminas tikrai dar turėjo darbų teatre, turėjo ir vaidmenų. Tikrai nebuvo taip, kad jis to neturėtų ir jau viskas jo gyvenime klibėtų. Ne. Tai žmogus, kuris buvo įpratęs visą gyvenimą dirbti, tad tas karantinas jam buvo skaudus. Dėl to ir mūsų paskutiniai pokalbiai buvo rimti“, – pasakoja K. Andrejauskaitė.

Mums visiems ateis laikas užleisti vietą jaunimui. Jis irgi visa tai suprato ir sutiko su tuo, bet, žinote, juk mes neretai jaučiamės visai kitaip, nei kalbame.
Kristina Andrejauskaitė.

Pati dešimtis skirtingų vaidmenų teatre sukūrusi aktorė sako, kad gamtoje tiek ji, tiek jos vyras rasdavo ramybę, todėl nuo miesto šurmulio G. Girdvainis skubėjo vos sušvelnėjus karantinui.

„Jis mėgo gamtą, lankydavosi sodyboje. Net bėgdavo į ją, nes ten rasdavo nusiraminimą. Jam būdavo smagu sutvarkyti visą sodybą. Dabar kaip tik jis ir sutvarkė viską. Nupjovė visur pievą, paliko tvarką ir išėjo“, – jautriai kalba moteris.

„Karantino metu mes buvome kartu namuose. Jam pašvelnėjus Gediminas išvyko į sodybą. Jis jau seniau būtų ten lėkęs, bet ilgą laiką buvo dar šaltas oras. Aš vis jį atkalbinėjau, sakiau, kad nėra ko ten sėdėti, sušalsi, reiktų židinį kurenti, kam to reikia. Kartojau, kad jau tuoj ateis geros dienos ir galės išvažiuoti. Matyt, taip reikėjo“, – svarsto ji.

Gediminas Girdvainis

Šis Gedimino išvykimas į gamtą, deja, buvo paskutinis. Tai, kad nutiko kažkas blogo, žmona ėmė įtarinėti nesulaukusi vyro skambučio. Tai buvo visai neįprasta.

„Jis ten mirė vienas. Aš jį radau sodyboje. Jis ilgą laiką nekėlė telefonu. Ėmiau nerimauti, ar telefonas ryšio negaudo, ar kas blogo nutiko. Mane apėmė nerimas. Niekada taip nebūdavo. Mes esame įpratę skambintis iš ryto ar eidami miegoti, nuolat palaikydavome ryšį, jei nebūdavome kartu. Taip jau įprasta mūsų šeimoje. Ir su vaikais taip pat. Bet kai nesulaukiau skambučio, kai negalėjau jam prisiskambinti, prasidėjo panika“, – su siaubu prisimena moteris.

Tas teatras, kinas yra tokia bacila. Atrodo, kad tik įėjai, o jau reikia su juo atsisveikinti.
Kristina Andrejauskaitė.

Netekus vyro aktorė tarsi neteko ir dalies savęs. Pora kartu pragyveno net 50 metų, užaugino dukterį ir jau džiaugėsi turėdami anūką.

„Žinote, per tiek metų būna visko – ir gyveni ramiai, ir pasipyksti. Bet mes tikrai gyvenome darniai“, – sako G. Girdvainio žmona.

„Padėkoti jam galiu už tuos 50 bendro gyvenimo metų, už jo rūpestį mano, dukros ir anūko atžvilgiu. Manau, kad jam yra pati didžiausia tragedija. Jis labai mylėjo senelį ir Gediminas jį labai mylėjo. Tai ir išliks“, – jautriai pokalbį užbaigė K. Andrejauskaitė.

G. Girdvainio dukra paveldėjo ne vieną jo savybę

Delfi turėjo išskirtinę progą pakalbinti ir G. Girdvainio dukterį Jurgą Girdvainytę-Šuminienę. Koronaviruso židinyje, Santariškių klinikose, direktoriaus medicinai pavaduotoja slaugai dirbanti aktorių dukra per visą karantino laikotarpį negalėjo vykti aplankyti tėvų.

„Jiedu su mama visą karantiną leido namuose, niekur nebuvo išėję. O aš paskutinį kartą su tėčiu mačiausi tik prieš karantiną – buvome ir mes pas tėvus, ir jie lankėsi svečiuose. Na, o paskui dėl visų mūsų saugumo bendraudavome tik telefonu“, – kalbėjo Jurga.

Nors tėtis turėjo sveikatos problemų, netektis, anot moters, visai šeimai labai netikėta.

„Anksčiau jis turėjo širdies problemų. Kraujospūdis buvo aukštas, jį reguliuodavo vaistais“, – kalbėjo Jurga.

Dviejų aktorių dukra neslėpė skausmo ir apie savo tėtį kalbėjo tik gražiausiais žodžiais.

„Jis nebuvo griežtas. Be galo mylėjo mane, be galo mylėjo savo anūką. Turbūt jam dabar ir yra skaudžiausia, – apie Kaune paskutiniame kurse studijuojantį sūnų pasakojo Jurga. – O šiaip tikrai gyvendavome linksmomis nuotaikomis. Jis pajuokaudavo namuose, tačiau drauge buvo ir be galo jautrus žmogus. Ir iš jo, ir iš mamos išmokau skrupulingumo, kruopštumo, stengtis viską atlikti geriausiai. Tėtis buvo užsispyręs, uoliai siekdavo savo tikslo. Aš esu tokia pati. Be to, jis buvo be galo punktualus. Manau, kad irgi turiu šitą savybę. Nedaug mano kolegų žino, kas buvo mano tėtis. Aš tiesiog nesigirdavau. Tie, kurie sužinodavo, sakydavo, kad žvelgdami į mane mato daug tėčio bruožų.“

Gediminas Girdvainis
Foto: A.Solomino nuotr.

Moteris teigė, kad tėčio ir mamos meilė buvo pavyzdys ir jos šeimai.

„Kaip ir kiekvienoje šeimoje, visko yra buvę. Tačiau abu sutardavo tikrai gražiai. Man mūsų šeimos stilius – įkvėpimas. Tiek išgyventi kartu... Lapkritį jie atšventė 50 bendro gyvenimo metų jubiliejų. Menininkų šeimų yra išlikę nedaug, tačiau jie – visada kartu, niekada nesijausdavo kokios nors konkurencijos“, – kalbėjo pašnekovė.

Atsisveikinimas su aktoriumi

Atsisveikinimas Vilniaus mažojo teatro scenoje: birželio 6 d. 11–19 val., birželio 7 d. 10–14 val.

Šv. Mišios už G. Girdvainį – birželio 7 d. 8:30–9:30 val. Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčioje (Pilaitės bažnyčia).

Urna iš teatro išnešama birželio 7 d. 14 val.

Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Delfi primena, kad 76-erių metų aktorius G. Girdvainis mirė šios savaitės pradžioje.

„Atsitiko taip, kad sustojo širdis. Anksčiau buvo problemų su širdimi... O dabar sustojo“, – jautrią akimirką kalbėjo aktoriaus žmona Kristina.