Žinią apie aplankiusius gandrus Delfi patvirtino A. Brokas. Vyras pasidžiaugė, kad kartu su žmona sūnų jiedu pavadino Aleksandro vardu – tokiu, kaip tėčio.
„Pavadinome Aleksandru. Bus tarsi mažoji kopija, iš kurios ir pačiam bus ko pasimokyti. Iki šiol turėjau dvi dukras, tad sūnus suteikė naujų pojūčių. Jau maniau, kad viską žinau, bet, pasirodo, vėl nieko nežinau“, – nusijuokė pašnekovas.
„Dabar reikės kartu ir futbolą žaisti, ir lankus gaminti. Kadangi domiuosi jėgos aitvarų sportu, manau, ir šią mokyklą praeisime labai nesudėtingai“, – pridūrė jis.
Karantino metu vykęs gimdymas, laimei, praėjo be didelių sunkumų. Nors režisierius prieš sūnaus atėjimą į pasaulį jo laukė ne šalia žmonos, dėl to džiaugsmo tikrai nesumažėjo.
„Džiaugsmui tai tikrai neturi jokios įtakos. Svarbu nusiteikimas. Bene visuose gimdymo namuose nėra leidžiamas vyro dalyvavimas, todėl mes su vyresne dukrele laukėme namuose, palaikėme su mama ryšį, nuolat kalbėjomės viso pasirengimo metu. Tas ryšys, artumas, tikiu, buvo ne ką mažesnis, nei būnant ten. O sūnui gimus buvo didelė šventė. Viskas įvyko gana greitai, sklandžiai, sėkmingai“, – džiaugsmo neslėpė A. Brokas.
Pakilia nuotaika su savo sekėjais socialiniuose tinkluose dalijosi ir dviejų vaikų mama Gretė.
„Vakar mūsų šeimai buvo labai ypatinga diena – gimė sūnus! Pilve apkeliavęs pusę pasaulio, labai lauktas ir šitiek daug su mamyte nuveikęs, mažasis stebuklas gimti pasirinko šventinę dieną – savo senelio Algimanto gimtadienį. Taigi, nuo šiol švęsim dvigubai!
Išties, vakarykštė diena buvo labai pakili ir kupina nuostabiausių jausmų. Nors gimdymas man yra itin intymus ir privatus reikalas, negaliu nepasidalinti, kokį gražų įvykį šį kartą išgyvenome.
Jau kuris laikas kartojau vyrui, kad norėčiau, jog tai būtų lyg šventė, lyg absoliučiai malonus ir pakilus įvykis, o ne ta garsiai apšnekama gimdymo kankynė ir agonija, kurios dažna moteris paniškai bijo.
Išties, kai gerai įsiklausai savo kūno, kai suvoki, kad šį procesą koordinuoja motinėlė gamta, o moterys gimdė, gimdo ir gimdys tūkstančius metų, vienos, su medikais, su vyrais ar be jų, kai sąmoningai prisijaukini tą pamažu artėjantį skausmą – jis tiesiog... išnyksta!
Tai buvo gražiausia ir greičiausia valanda mano gyvenime, be jokių nuskausminamųjų, kančios perkreipto veido ar kitų trukdžių. Kai išmoksti tai priimti kaip natūralų, savaime suprantamą procesą, gimdymas tikrai tampa malonumu.
Tam, kad jausčiau vyro palaikymą, man nereikėjo gimdykloje spaudyti jo rankos iki kraujotakos sutrikimų, jaučiau Aleksandro padrąsinimą ir pasididžiavimą manimi dar iki ateinant vakarykštei dienai. Nors ir nebuvome vienoje erdvėje, laike visuomet stengiamės būti vieninga visuma.
Esame laimingi dar labiau negu anksčiau ir ačiū visiems pasveikinusiems!“ – džiaugsmingai paskelbė Gretė.
