„Iš gyvenimo“, – savo įrašą feisbuke pradėjo jis.

„Pernai vasarą turėjau tokią nemalonią istoriją, kai likus dienai iki atvažiavimo Nidos šeimininkė atšaukė mano rezervaciją, tada tą pačią dieną suradau kitą – „labai gerą“ – sumokėjau visus pinigus už keturias nakvynes ir jau atvažiavęs į Nidą supratau, kad pasimoviau ant aferisto, kuris nuomoja neegzistuojančius apartamentus. Tikėjimas žmonija bei nidiškiais susvyravo ir jau galvojau nakvoti su Lokiu po valtimi, bet tikėjimas atsistatė gerų žmonių iš „Pas Justę“ dėka, kurie ir priėmė, ir pamaitino, ir neleido pražūti.

Grįžęs parašiau pareiškimą e-policijai ir sąžiningai, bet nieko nesitikėdamas, atlikau visus veiksmus – nuėjau į apklausą policijoje, perskaičiau raštus, kad Klaipėdos pareigūnai surinko į vieną ir daugiau nukentėjusių nuo šito faino žmogaus į vieną bylą ir perdavė tirti pagal jo registracijos vietą į Marijampolę, bet jis, kaip supratau, gyvena Norvegijoje, tai atsidusau ir pamiršau.

Šiandien grįžtu namo ir pypteli telefonas – į mano sąskaitą pervesta visa nuaferinta suma. Ne savo noru, aišku, o vykdant nutartį. Ir, matyt, vien tuo neatsipirko.

Ir taip pakilo nuotaika. Ne tiek dėl pinigų, o dėl to sustiprėjusio suvokimo, jog kol mes parašom ir pamirštam, pareigūnai dirba, tiria, ieško, randa ir pasiekia rezultatų.

Ačiū, Lietuvos policijai, pakelsiu už jus šiandien taurę kokioje lauko kavinėje. Bet būsim maksimum dviese ir po to nevairuosiu, nesijaudinkite“, – šmaikštavo A. Tapinas.

Savo įrašo gale TV laidų vedėjas kreipėsi į jį apgavusį vyrą: „Sakiau gi, kad baigsis bloguoju. O tu – nebaigsis, nebaigsis.“

Praėjusių metų A. Tapino nuotykiai Nidoje

Delfi primena, kad kurioziška situacija A. Tapinas pernai taip pat dalijosi socialiniuose tinkluose. Į jo nuotykius Nidoje tuomet sureagavo keli tūkstančiai žmonių.

„Po netrumpo tarpo nusprendžiau prasiilginti savaitgalį ir nuvažiuoti į Nidą. Jos mylėtojai man sakė, kad ten viskas nerealiai, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų lygis labai pakilęs, tai patikėjau.

Prieš pusantro mėnesio per „AirBnB“ užsisakiau sau apartamentus, pažiūrėjau, kad būtų pet friendly, dar rašydamas akcentavau, kad būsiu su šuniuku. Buvo keista, kad rašiau lietuviškai, o šeimininkė man atrašinėjo siaubingai laužyta anglų kalba, bet patvirtino rezervaciją, rašė – velkam, velkam.

Šiandien ryte susiruošiu iš Palangos pervažiuoti į Nidą, dar brūkšteliu šeimininkei, paprašau jos mobilaus dėl viso pikto, gaunu kažkodėl ne skaičiais, o žodžiais surašytą, bet viskas ok, nuotaika pakili.

Po pusvalandžio ateina žinutė – „su šunim nepriimu“. Taip ir prisėdu. Bandau aiškinti, kad buvo pet friendly ir aš dar rašiau dėl šuns, atrašo – „nepriimu“. Skambinu, kalbu mandagiai, o ji gan piktai man bando įrodyti, kad mes kalbėjom telefonu (nors tikrai nekalbėjom) ir ji man sakė dėl šuns. Galiausiai vis dėlto nusileidžia, kad nekalbėjom ir ji kalbėjo su kažkuo kitu dėl tų pačių datų, bet šuns vis tiek nepriima, nes aš gyvenčiau antrame aukšte, o pirmame aukšte kiti žmonės ir šuo jiems trukdys. Pala, pala, bet „AirBnB“ buvo parašyta, kad atskiras įėjimas. Taip, tai, taip, bet čia kita vieta, ji laisva nuo šeštadienio ir ten su šunim jau būtų galima, tai nuo šeštadienio velkam velkam. Tada aš jau nieko nebesuprantu ir suprantu, kad liksiu nesupratęs šito verslo ypatumo.

Sėdžiu Palangoje ir ieškau internete, kur gyventi. Beveik viskas užimta, o kur neužimta, tai kainuoja tiek, kad galima penkis kartus suskraidyti į Tailandą ir vis tiek nepriima su šuniuku. Ir staiga randu – yra! Butas geras, laisvas.

Skambinu, taip, sako turim, taip su šunim galim, duokit emailą, atsiųsim pasiūlymą, apmokėsit ir butas jūsų. Gaunu laišką, butas gražus, viskas super, skubiai apmoku už visas naktis, prisegu kopiją pavedimo – PASISEKĖ.

Važiuojam su Lokiu į Nidą, švilpaujam, vienas į kitą žiūrim, nuotaika pakili. Atvažiuojam prie Nidos, skambinu šeimininkui – telefonas išjungtas. Na, nieko, būna, susirandu tą adresą šiaip taip, vėl skambinu kelis kartus, išjungta. Parašau laišką – kad jau atvykom, negaliu prisiskambinti, tai laukiu direktyvų, kur raktą gauti.

Ateina atsakymas – atsiprašom, šitas butas pasirodo užimtas, tai pinigus grąžinsim.

Ir taip su Lokiu vėl žiūrim vienas į kitą ir galvojam – kas čia ką tik nutiko antrą kartą per dieną. Bet nuotaika vis tiek pakili. Beveik.

Nes yra be dvidešimt šešios, šlapia, telefone likę 10 procentų ir net negaliu mašinoje miegoti. Velkuosi į turizmo informacijos centrą, nustembu, kad jie dirba ne iki penkių, kaip normalūs žmonės, o iki septynių. Išpasakoju savo istorijas – jie į mane žiūri didelėm akim. Sakau, ar yra šansų gaut nakvynę, bet iš veidų matau, kad maždaug tiek pat, kiek Meko fondui atgauti paveikslus iš Zuoko, ar Zuokui atgauti paveikslus iš Šimašiaus, nebesuprantu, kaip ten viskas vyksta.

Bet vis dėlto jie imasi skambinti ir nutinka karminis balansas, nes atsiranda vieta, kur prieš kelias valandas atšaukė seniai darytą rezervaciją ir yra kambarys. Ir priima šunis. Tai jau ristele ten bėgu, nebeklausau, ką man šeimininkė pasakoja, taip, viskas tinka, taip, langas atsidaro, gerai, viskas man gerai, ne man viskas puikiai, imkit pinigus ir duokit raktą.

Ir tada pagaliau pasijuntu kaip Ostapas Benderis, kuris svajojo apie raktą nuo buto, kuriame pinigai, ačiū kotedžui „Pas Justę“ ir jo šeimininkei Rimai.

Ne ačiū D.M., su kuriuo dar turėsiu reikalų aiškindamasis, ar jis aferistas, ar tiesiog nepatikimas žioplys ir net neaišku, kuris jam variantas būtų palankesnis, ne ačiū ir keistajai Ingritai iš „AirBnB“, įrodžiusiai, kad Lietuvos pajūrio versle vis dar amazing happens.

Bet nuotaika vis tiek pakili.

Atnaujinta: Man jau paskambino Džonatanas iš „AirBnB“ su atsiprašymais, kad tokiam senam bendruomenės nariui kaip aš nutiko toks nemalonus dalykas, papliurpėm, jis įsigilino į užsakymą ir perduos savo įvertinimą dėl neprofesionalaus Ingritos elgesio ir tada jau spręs, ką su tokia hoste daryti“, – skelbė žurnalistas.

Keliautojai pagalbą randa ir Nidos turizmo centre

Delfi praėjusiais metais susisiekė su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“, kuriame buvo patikinta, kad minima situacija jiems yra žinoma.

„Taip, jis buvo vakar pas mus užsukęs. Jis kreipėsi dėl apgyvendinimo paslaugų“, – paaiškino pašnekovė.

„Į mus žmonės kreipiasi dėl įvairių situacijų. Pavyzdžiui, kreipiamasi dėl apgyvendinimo, jei kažkas nutinka ne pagal planą. Tokiais atvejais gelbėjame žmones, pasiūlydami nakvynę vietose, su kuriomis bendradarbiaujame. Tiesa, ne visada būna vietų, bet visada stengiamės padėti. Laimei, tokios situacijos nutinka retai“, – kalbėjo centro atstovė.

Pasiteiravus, ar poilsiautojai dažnai sulaukia bėdų vien dėl to, kad keliauja su augintiniais, kultūros ir turizmo informacijos centro darbuotoja patikino, kad laikui bėgant situacija keičiasi į gerą.

„Kuo toliau, tuo labiau į augintinius žiūrima priimtiniau. Juk neretai keturkojai būna laikomi šeimos nariais. Žinoma, kai kurie nuomą siūlantys asmenys vis dar yra senų pažiūrų, bet žmonės tikrai po truputį bando priimti augintinius. Vieni pasitiki nuomininkais, kad nieko nenutiks, kiti iš poilsiautojų su augintiniais ima papildomą mokestį“, – pastebėjo ji.

Pašnekovė taip pat pridūrė, kad nuo netikėtumų apsaugotas nėra nė vienas, todėl atostogų metu reikėtų nepamiršti geros nuotaikos, net jei viskas klostosi kiek kitaip, nei planuota.