Siekiant reaguoti į patvirtintą pagalbos planą kultūros sektoriui remti, kultūros atstovai išreiškė savo nepritarimą ir surengė savanorišką pilietinę akciją, kurios metu išėjo pasivaikščioti į #kultūrosstatybas.

„Vyriausybė, atsižvelgdama į Kultūros ministerijos siūlymus, numatė priemones mažinti neigiamus COVID-19 padarinius kūrėjams bei kultūros organizacijoms – viso skirti daugiau nei 68 mln. eurų. Iš numatytų 68,3 mln. eurų net 43 mln. (63,4%) yra skiriami kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimui bei turto įsigijimo projektams – t.y. statyboms, renovacijai ir daiktų pirkimui. Didžioji numatytos paramos dalis nepasieks kūrėjų ir kultūros žmonių, nes Vyriausybė nusprendė investuoti į sienas“, – valdžios sprendimu piktinamasi akcijos puslapyje.

Kvietimas pasivaikščioti

Vilniaus miesto savivaldybė numatė priemones mažinti neigiamus COVID-19 padarinius kūrėjams bei kultūros organizacijoms – viso skirti 1 mln. eurų. Iš numatytų eurų net 600 tūkst. eurų (60%) yra skiriami „pastatyti laikinas arba pritaikyti esamas patalpas“ – t.y. statyboms, renovacijai ir daiktų pirkimui. Didžioji numatytos paramos dalis nepasieks kūrėjų ir kultūros žmonių, nes Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė investuoti į sienas“, – dar vienu nutarimu stebėjosi akcijos dalyviai. Tiesa, dabar šis planas atnaujintas (apie tai daugiau skaitykite straipsnio gale).

Pagrindinė iniciatyvos mintis, kaip tikino jos dalyviai – prašymas, kad kultūros atstovams būtų leista dirbti savo darbą.

Šiai pilietinei akcijai savo pritarimą išreiškė būrys visuomenėje žinomų žmonių, tarp kurių – Agnė Grigaliūnienė, Justė Arlauskaitė-Jazzu, Gediminas Jaunius, Andrius Mamontovas, Saugirdas Vaitulionis, Remigijus Žiogas, Donatas Montvydas, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Nijolė Pareigytė-Rukaitienė, Erica Jennings, Gytis Ivanauskas, Tadas Gryn, Mia Pilibaitytė, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Andrius Žiurauskas, Eimutis Kvoščiauskas, Eglė Jackaitė, Valdas Petreikis ir daugelis kitų aktorių, atlikėjų ir renginių organizatorių.

A. Grigaliūnienė: esame valdžios darbdaviai – jie turi suteikti aiškumą

Šios akcijos neišbaidė nei žiemą primenantis oras, nei atstumas – dėl jos iš Nidos grįžusi A. Grigaliūnienė su kitais savanoriškos akcijos dalyviais prie Vyriausybės durų paliko ryškią žymę – statybininkų šalmus.

„Mes keliame klausimą, kam tie pinigai skiriami iš tiesų – kultūrai ar statyboms? Be to, mums taip pat svarbu žinoti, kada mums bus leista dirbti. O šalmai prie durų tapo mūsų akcijos finaliniu tašku“, – Delfi tikino pašnekovė.

„Ši idėja pasklido gana greitai tarp kultūros atstovų, renginių organizatorių ir ji priklauso kiekvienam tuo besidominčiam piliečiui. Didžiulės sumos yra skiriamos gražiai pavadintam kultūros gelbėjimui, bet iš tiesų tai tėra statybos ir daiktų pirkimas. Po šio valdžios sprendimo ėmėme tarpusavyje bendrauti su režisieriais, dainininkais, renginių kūrėjais ir kitais šios industrijos žmonėmis. Supratome, kad mums jau nebejuokinga ši situacija, gal jau reikia keisti ir profesiją? Mikrofonus – į šalį, čiupsime statybininkų šalmus ir tapsime statybininkais, bet labai prastais, nes to darbo mes nemokame. Dėl to reikalaujame, kad mums būtų leista dirbti savo darbą, kurį mokame geriausiai“, – pasakojo ji.

Pasklidus idėjai socialiniuose tinkluose pasirodė dešimtys žinomų žmonių kvietimų pasivaikščioti, taip išreiškiant nepritarimą valdžios sprendimams kultūros atžvilgiu.

„Iš esmės tai, kas šiandien vyksta, yra kultūros žmonių susitikimas, kuriuo sakome, kad mes nesutinkame su tokiu mūsų gelbėjimu. Mes norime kitaip. Mes norime aiškumo savo sektoriuje, kurio labai trūksta. Manome, kad valdžia, vietoj to, kad realiai padėtų, apsimeta padedantys“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.

„Skirti pinigus statyboms, savaime nėra nieko blogo, bet tuomet nevadinkite to pagalba kultūrai. Visi, pradedant nuo pačių kūrėjų iki teatrų, koncertų ir renginių organizatorių – esame mokesčių mokėtojai. Norime diskusijos ir aiškumo dėl mūsų veiklos ir darbų ateities. Kada mums bus leista dirbti, atsižvelgiant į adekvačias, teisingas ir proporcingai taikomas priemones normaliai veiklai vykdyti ir saugumui užtikrinti? Kaip konkrečiai bus padėta mūsų sektoriui, įskaitant ir laisvai samdomus kūrėjus? Mūsų veikla buvo ir yra uždrausta. Šiuo atveju arba mums turi būti leista dirbi, arba valdžia turi prisiimti atsakomybę ir padėti visam sektoriui. Mes norime laikytis įstatymų, tvarkos, bet mes taip pat norime aiškumo ir tą valdžia privalo padaryti, nes juk mes visi esame valdžios darbdaviai“, – kalbėjo renginių industrijos asociacijos valdybos narė A. Grigaliūnienė.

Moteris sako, kad ją liūdina ir gąsdina tai, kad ji jau kelerius metus savo aplinkoje išgirsta, jog dalis žmonių bijo prieštarauti valdžios sprendimams.

„Esu ne kartą išgirdusi, kad bijoma kritikuoti valdžios žmones. Žinoma, nereikia aršaus mitingo, reikia žmogiškai kalbėtis, neformaliai diskutuoti apie mums visiems svarbias temas“, – įsitikinusi ji.

Feisbuke – pritarimas akcijai

Socialiniuose tinkluose šia tema sklinda ne vienas įrašas su žinomų žmonių pasisakymais.

„Tikrai Vyriausybė sugalvojo gerą būdą padėti kultūros sektoriuj – sukišti pinigus į sienas... O žmonės?“ – klausė renginių vedėjas R. Žiogas.

„Visi kultūros žmonės persikvalifikuoja į statybininkus. Ačiū Vyriausybei. Jūs kaip visada“, – antrino grupės „G&G Sindikatas“ narys G. Liaudanskas-Svaras.

Pritarimą akcijai feisbuke išreiškė ir aktorius E. Kvoščiauskas: „Neverskite manęs dirbti statybose ir netalentingai mūryti sienas! Leiskit dirbti savo darbus!“

„Neturiu net ką pasakyt... Viskas parašyta juodu ant balto. Man labai gaila... Tai daugiau nei spjūvis į veidą. Aš eisiu pasivaikščioti rytoj, gal kas į kompaniją kartu?“ – kvietė dainininkė M. Pilibaitytė.

Pastangos jau davė vaisių

Likus kelioms valandoms iki pasivaikščiojimo pradžios Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius socialiniuose tinkluose išplatino įrašą, kuriuo jis pranešė apie atnaujintą planą kultūros sektoriui gelbėti.

„Trumpai: didiname paramą kultūrai Vilniaus mieste dėl pandemijos pasekmių.

O čia plačiau. Kai tik pristatėme Vilniaus planą 4x3, iškart sakėme – jis gyvas, bus keičiamas, pildomas, koreguojamas pagal pastabas ir pasiūlymus. Jokia valdžia – nei miesto, nei valstybės – nėra visažinė, todėl mes prašėme pasiūlymų ir reakcijų iš skirtingų sričių profesionalų. Jų sulaukėme. Gavome pastabų, kad iš milijono eurų, kurie numatyti kultūros pagalbos priemonėms, net 60 proc. –600 tūkst. eurų – sudaro pagalba per infrastruktūrą, tai yra naujų erdvių kultūrai sukūrimas, ir kad šis santykis neproporcingas.

Ačiū už pastabas, apsvarstėme kartu ir su kultūrą Vilniuje kuruojančia vicemere Edita Tamošiūnaitė ir reaguojame: didiname paramą kultūros turiniui ir menininkams, mažiname investicijas į infrastruktūrą. Atnaujintame plane pagalbos kultūrai priemonių biudžetas bus ne mažesnis nei 1,7 mln. eurų, iš jų infrastruktūrai numatyti tik 200 tūkst. Suprantu, kad ir atlyginimai, ir infrastruktūra yra svarbu, bet šiandien pirmiausia reikia kultūrai išgyventi. Taigi, kultūros turiniui ir menininkams skirta 1,5 mln. eurų.

Remigijus Šimašius

Ir tai net neįvertinus finansiškai kai kurių plane minimų priemonių, kurių skaičiai bus žinomi vėliau“, – skelbė jis.

Susipažinti su atnaujintu planu galima paspaudus čia. Šie pokyčiai akimirksniu sulaukė teigiamų reakcijų.

„Vilnius atsižvelgė į mūsų argumentus ir tai tik patvirtina, kad šis pasivaikščiojimas turi prasmę – galime būti išgirsti“, – feisbuke mero žingsniu džiaugėsi akcijos dalyvis G. Jaunius.

Kultūros ministras: meno kūrėjams reikėtų dar kartą įsigilinti ir nereaguoti emocingai

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sako, kad Vyriausybė suteikė itin didelę paramą kultūros sektoriui. „Meno kūrėjų ir organizacijų veikloms iš viso skirta 25 milijonai eurų. Vien individualių meno kūrėjų stipendijoms, išmokoms, prastovoms apmokėti iš viso sudėjus skirta per 5 milijonus eurų. Tai didžiulė suma. Investicijos į infrastruktūrą yra bendro Vyriausybės ekonomikos skatinimo plano dalis, valstybės investicijų dalis. Tam kultūros sektoriui buvo skirta ženkli suma – daugiau kaip 40 milijonų eurų. Investicijos į pačių menininkų namus – tai investicijos į erdves, kuriose jie galės sėkmingai kurti, į geresnes sąlygas žiūrovams, geresnę kultūros veiklą ateityje, tai ilgalaikės kultūros investicijos“, – komentavo jis.

„Valstybė skiria 830 tūkstančių eurų naujiems muzikos instrumentams įsigyti. Nežinau, kada tokia didelė suma buvo skirta. Regionų kultūra yra tokia pat svarbi kaip didmiesčių, siekiame sudaryti tolygesnes sąlygas kultūros veikloms ne tik didžiuosiuose centruose, bet ir savivaldybėse.

Mindaugas Kvietkauskas

Pirmąsias lėšas Kultūros ministerija nukreipė į Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą. Ji iki šiol aktyviai naudojama. Taip pat veikia specialios individualių stipendijų programos. Joms papildomai šią savaitę skyrėme 2,1 milijoną eurų. Dėl individualių stipendijų, kurioms dabar iš viso skirta 2,7 milijono eurų, gali kreiptis visi menininkai. Jau dabar sulaukėme apie tūkstančio individualių stipendijų paraiškų, kurių daugumą galėsime tenkinti. Be abejo, kovodami su pandemijos padariniais turime galvoti ir apie ilgalaikę pagalbą. Čia yra derinys: trumpalaikės pagalbos priemonės – nežinioje ir sunkioje situacijoje atsidūrusiems meno kūrėjams, ilgalaikės – tam, kad galėtume atnaujinti ar dar labiau sustiprinti kultūros veiklą visoje Lietuvoje po to, kai pandemija pasibaigs. Tikrai įveiksime šią situaciją“, – tikino ministras.

„Kūrėjams siekiame padėti ne tik per minėtas programas, bet ir per didesnį projektų finansavimą. 10 milijonų eurų skirta programai, skatinančiai kurti naujus projektus šioje sudėtingoje situacijoje. Taigi paramos formų yra labai daug, labai skatinčiau menininkus, meno kūrėjus domėtis, sekti informaciją ir prireikus kreiptis į Kultūros ministeriją ar Lietuvos kultūros tarybą.

Galbūt kai kurie kūrėjai nėra iki galo įsigilinę ar reaguoja pernelyg greitai. Jei šis protestas nukreiptas prieš ilgalaikes investicijas į kultūros infrastruktūras, tai kartu protestas prieš naudą sau patiems, prieš naudą ilgalaikei savo kultūrinės veiklos perspektyvai, prieš geresnes sąlygas. Man atrodo, kad meno kūrėjams reikėtų dar kartą įsigilinti ir nereaguoti emocingai. Nors kritika padeda dirbti geriau, tačiau šiuo atveju manau, kad kritika dėl investicijų į kultūros infrastruktūras, į ilgalaikę sukuriamą vertę nėra pagrįsta. Juk tai investicijos į pačių menininkų, kultūros organizacijų „namus“, kur jie galės kurti ir ateityje“, – dėstė M. Kvietkauskas.

Supriešinta kultūros bendruomenė

Šį piketą, kaip ir antradienį taip pat organizuotą menininko Sauliaus Paukščio piketą-performansą, kuriame jis kritikavo Kultūros tarybos veiksmus pandemijos metu, Kultūros bendruomenė sutiko nevienareikšmiškai.

Nevyriausybinio profesionalaus scenos meno iniciatyvinės grupės atstovė Gintarė Masteikaitė savo feisbuko paskyroje rašė, kad jie nepalaiko nei vienos iš šių akcijų.

„Norime atkreipti dėmesį, kad paskutiniu metu suintensyvėjo įvairių interesų grupių veiklos viešoje erdvėje ir dažnai jos naudojasi profesionalios kultūros, jos įstaigų, sričių bei pasiekimų vardu. Šiuo metu aktyviai dirbame kartu su Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, ir Lietuvos Respublikos Prezidentūra siekdami trumpalaikių ir ilgalaikių strateginių sprendimų, kurie gerintų NVO sektoriaus padėtį ir kuo greičiau sudarytų visas galimybes dirbti ir pristatyti savo paslaugas žiūrovams“, – rašė ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (201)