„Aš dirbau sporto rūmuose, o jis vesdavo krepšinio varžybas. Rungtynes anuomet vesdavo ir vyrai, ir moterys, dirbdavo po du. Jo balso nebuvo galima supainioti su niekieno kito. Tuo metu jis formavo rungtynių vedimo madas. Tai buvo labai svarbu. Kai pasigirsdavo frazė „Labas vakaras, žiūrovai“ – visi žinodavo, kad kalba Viktoras Jankevičius ir jis tuoj pristatys komandas“, – prisimena N. Ruzgienė.
Paskutinį kartą moteris seną pažįstamą buvo sutikusi prieš maždaug trejus metus.
„Kai dirbau „Lietuvos ryto“ krepšinio komandoje, paprašiau, kad Justinas atsivestų tėvą ir jie abu atsisėstų pirmoje eilėje. Justino feisbuke kaip tik yra nuotrauka iš tų varžybų. Jis buvo labai svarbus svečias, nes pats buvo pravedęs tiek daug auksinių ir svarbių varžybų... Atminkime „Žalgirio“ laikus kovojant su „Statyba“, „CSK“ ar su „Spartaku“ ir ką tai reiškė Lietuvos krepšinio istorijai.
Kadangi susiklostė taip, kad aš visą gyvenimą praleidau šalia aikštelės, žinau, kad jis buvo labai svarbus asmuo krepšinyje. Yra daug talentingų vedėjų – tokių, kaip dabar Jonas Radzevičius. Tačiau Viktoras buvo įsimintinas. Mane kerėjo jo balsas. Manau, kad daug talento ir žinių jis perdavė savo sūnui. Matyt, sūnus pranoko jį, bet buvo laikas, kai jo tėtis krepšinyje buvo žvaigždė“, – „Delfi“ sakė N. Ruzgienė.
„Delfi“ bandė susisiekti ir su pačiu J. Jankevičiumi, tačiau to padaryti nepavyko.
