Atlikėjos Nijolės Pareigytės–Rukaitienės dukra Patricija mokosi pirmoje klasėje, o su nuotolinio mokymosi sistema teko susipažinti ir mažiausiems mokiniams.

„Vakarykštis bandymas prisijungti prie nuotolinio mokymosi sistemos – visiška nesėkmė. Prie pamokų kartu su dukra sėdėjome gal šešias valandas ir tik gerokai po pietų pavyko prisijungti prie EMA pratybų ir atlikti reikalingas užduotis. Iš pradžių mokėmės iš vadovėlių, paskui viską kėlėme į internetą, vėliau – vėl vadovėliai. Patikėkite, veikti yra ką“, – atsidūsta grupės „69 narė“.

Nijolė juokauja, jog pradinukų tėvams turėtų būti skirtas atskiras etatas, ypač dabar, kai susiduriama su techninėmis problemomis.

„Vakar vakare kritau kaip lapas – pavargau aš, pavargo ir Patricija. Tačiau jai įdomu – tai nauja, nepatirta. O ir šiaip su mokslais mums kol kas nekyla problemų – Patricija supranta, kad tai jos pareiga, mokosi tiek, kiek reikia. O aš džiaugiuosi, jog kol kas egzistuoja ir senosios mokymosi praktikos, tokios kaip vadovėliai, ypač šiuo metu. Vyras taip pat ramina, sako, kad tai nauja sistema, o nuotolinis mokymąsis – naujiena daugeliui mokinių bei jų tėvų”, – šypteli dainininkė.

Ketvirtoje klasėje besimokantis Stanislovo Stavickio–Stano sūnus pirmąją nuotolinio mokymosi dieną pradėjo su dideliu entuziazmu, o atlikėjas šia akimirka pasidalino su savo sekėjais.

„Kai sūnus įsijungė visas mokslui reikalingas programas, pasijutau keistai – anksčiau prie kompiuterio matydavau jį žaidžiantį. „Instagram“ įraše jau dalinausi mintimis, jog nors ši visa sistema neišvengiamai strigs ir už tai atsakingi asmenys teigs, jog viską padarė gerai, pirmadienį ryte padarytas perversmas yra nuostabus. Manau, kad pats nuotolinio mokymosi principas niekur neišnyks ir vėliau, bei atneš begalinę naudą“,– Delfi pasakoja dainininkas.

Stano sako, jog vaikas pirmadienio rytą prie virtualiosios sistemos prisijungė su dideliu džiaugsmu ir entuziazmu.

„Iš jaudulio sūnus net negalėjo užmigti – šios dienos laukė labiau nei Kalėdų, – juokiasi Stano. – Jei būtų labiau apgalvota iš techninės pusės, viskas būtų išties labai gerai.“

Tuo tarpu žinomos verslininkės Ingos Stumbrienės vaikams ši nuotolinio mokymosi savaitė – jau trečioji. Moteris pasakoja, jog mokykloje, kurią lanko vaikai, atostogų nebuvo.

„Mūsų mokykla – viena pirmųjų, pradėjusių virtualų mokymą jau pačią pirmąją karantino dieną. Mokytojai viską detaliai išaiškino, tad problemų nekilo. Tiek Estela, tiek Gabrielius nuo devintos valandos ryto užsidarė savo kambariuose ir intensyviai mokėsi visą darbo dieną“, – sako Inga.
Verslininkė teigia, kad pirmosiomis savaitėmis techninių problemų nekilo, jos atsirado tik tuomet, kai prie sistemos prisijungė visos Lietuvos mokyklos.

„Mano vaikų mokykla žada pereiti į kitą serverį, kad trikdžių būtų mažiau. Aš labai džiaugiuosi, jog Estela ir Gabrielius neleidžia laiko veltui – ši sistema padeda neatitrūkti nuo mokslų, kurie mūsų šeimoje yra labai svarbūs. Esu labai patenkinta, nes vaikų dienotvarkė karantino metu liko nepakitusi. Jie žino, kad mokslai yra pagrindinis uždavinys, tad diskusijų apie norą ar nenorą mokytis pas mus nėra“, – Delfi pasakoja pašnekovė ir priduria, jog mokytis virtualiai vaikams yra neįprasta, tačiau labai įdomu.

Pirmą dieną sistema neatlaikė apkrovų

Delfi primena, kad trečią savaitę tęsiantis karantinui daugelis mokyklų pirmadienį pradėjo mokymą nuotoliniu būdu.

Pirmadienį bandymai jungtis prie mokymo platformos elektroninio dienyno TAMO neretam tapo didžiuliu iššūkiu. Akivaizdu – per karantiną mokymo procesas nebus toks pat, koks būna klasėse.

Mokytojai feisbuke dalijosi nuotolinio mokymo problemomis. Ne vienas skundėsi savo kompiuterio ekranuose išvydę užrašą, jog viršytas leistinų pirsijungimų skaičius. Pasklido svarstymai, jog galimai pats TAMO niekuo dėtas, bet sistema „nepaveža“ apkrovimo. Vienintelis šiuo momentu patikimas būdas esą elektroninis paštas.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (70)