„Pridygo visokių nacionalinės virtuvės grynintojų, kurie aiškina, kad cepelinai – tai ne mūsų paveldas, tai kažkoks feikas, tai mums primesta. Kai kas sako, kad čia vokiškas patiekalas, nelietuviškas, kiti – kad čia sovietinės virtuvės atneštas šlamštas, prie kurio mus įpratino tais laikais, kai vien bulves kimšdavom, nes nieko daugiau nebuvo. Kiti sako, kad jų negalima siūlyti užsieniečiams, nes nesupras, arba bus gėda dėl tokio prasčiokiško maisto. Nesąmonė. Mums nėra dėl ko gėdintis. Tai, ką valgo ir mėgsta lietuviai, ir yra tikra lietuvių virtuvė. Tai mūsų paveldas, tegu ir ne toks senas, kaip pirmasis Lietuvos paminėjimas prieš tūkstantį metų“, – sako Andrius.
Kita nesąmonė, pasak A. Užkalnio, kad cepelinus galima valgyti tik namie, nes restoranai juos esą tik gadina.
„Žinoma, geriausi cepelinai visada pas mamą, net „Stiklių“ šefas Gerdvilas Žalys, kuris gamino šiam baliui cepelinus, sako, kad jo mamos cepelinai yra jo asmeninis standartas, tačiau gero restorano profesionali virtuvė turi sugebėti viską padaryti puikiai,“ – sako žinomas mūsų šalies maisto kritikas ir sutinka, kad prastų, šaldytų ir pašildytų, atmestinai pagamintų cepelinų galima užtikti labai dažnai, bet nebūtina juk eiti į prastas vietas.
Svečiams užkandžiui buvo pasiūlyti reti cepelinai – su grybais, pagrindiniam patiekalui – cepelinai su mėsa, tiksliai tokie, kaip iš „Stiklių aludės“ valgiaraščio, o desertui – irgi cepelinai, tik su varške. F. M. Leščiauskaitės prašymu, G. Žalys juos gamina tiksliai tokius, kaip gamindavo Faustos močiutė: jų varškės įdaras gardintas mėtomis.
Cepelinai nėra tas maistas, kurį rekomenduoja dažnai valgyti sveikuoliai, bet retkarčiais prieš juos neatsispiria visi, ir šį kartą į restoraną susirinko net ir tie Andriaus bei Faustos draugai, kurie propaguoja ir moko sveikos mitybos bei treniruoja žmones. Retkarčiais juk galima.
Daug mėnesių užsienyje praleidžiantys Andrius ir Fausta vadina savo namais Kaliforniją, todėl stengiasi išnaudoti laiką Lietuvoje, džiaugdamiesi dalykais, kuriuos rasi tik čia.
„Mano širdis yra amerikietiška, bet turiu lietuvišką pasą ir daugelis lietuviškų dalykų man yra brangūs. Cepelinai yra vienas dalykų, kurių neatsisakysiu niekada, tegu ir retkarčiais,“ – šypsosi A. Užkalnis.
Kodėl jie bičiulius sukvietė į būtent cepelinų balių?
„Su cepelinais šiais laikais elgiamasi labai neteisingai. Jie dažnai niekinami ir nesuprantami. Pirmiausia, naujieji snobai, atsivalgę Tailando sriubų su kokoso pienu ir šakšukų bei falafelių, o taip pat prabangių plovų, gamintų tūkstantį eurų kainuojančiose kepsninėse, tvirtina, kad cepelinai, girdi, nėra tikra lietuviška virtuvė, kad tai kažin koks netikras paveldas. Nesąmonė. Juos mėgsta daugelis, jų laukia, namuose juos verda ypatingomis progomis, jie yra daugelio šeimininkių pasididžiavimais.
Antra, yra gajus mitas, kad cepelinų negalima siūlyti užsieniečiams, nes jie nemėgsta. Nesąmonė. Prieš kokį dešimtmetį esu skraidinęs didelę grupę anglų į Vilnių, vienai vakarienei – cepelinų valgyti. Tai buvo mano organizuota kelionė, kurios sėkmė buvo absoliuti. Visi valgė ir prašė dar. Gal blogai pagamintų ir nemėgsta arba jei nemoka jų pristatyti. Manęs klausia: „kokią TIKRĄ lietuvišką virtuvę parodyti svečiams, juk cepelinų jiems nesiūlysi?“ – ir aš visada liepiu siūlyti cepelinus, šaltibarščius, bulvinius blynus ir nebijoti, nes tai ir yra tikra lietuviška virtuvė. Mudu su Fausta šaltibarščius patys esame Kalifornijoje gaminę didelėms kompanijoms amerikiečių, ir sėkmė visada būdavo pritrenkianti.
Trečia, daugelis sako, kad geriausi cepelinai – tik namie, kad restorane jų nepagaminsi skanių. Žinoma, jei kur nors Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, jums patiekia šaldytus cepelinus, gamintus iš nežinia ko ir skubiai pašildytus, jums nebus skanu. Bet aukšto lygio restoranas gamina aukšto lygio cepelinus. G. Žalys iš „Stiklių“ turi aukštą standartą – savo mamos gamintus cepelinus. Prieš ateinant į restoraną Gerdvilui, cepelinų receptą tris dešimtmečius asmeniškai kontroliavo pats Romas Zakarevičius“, – pasakoja A. Užkalnis.
Cepelinai su varškės įdaru buvo nesaldusis vakaro desertas. Užkandžiui buvo cepelinai su grybais – tai retesnė įdaro rūšis.
„Lietuvoje būname ne visą laiką, daug laiko praleidžiame JAV, bendravimui su draugais lieka nelabai daug galimybių, todėl kelis kartus per metus kažką organizuojame, ir šiam renginiui sukvietėme tuos draugus, kuriems įdomu ir skanu cepelinai. Pakviesti net sportininkai – Andrius Pauliukevičius, Ilka Adams, Artur Swan: nė vienas jų nerekomenduoja tokio sunkaus maisto kasdien (o cepelinai tikrai yra kaloringas maistas), tačiau retkarčiais galima jo ir tiems, kas labai prisižiūri ir labai rūpinasi savo mityba“, – šypsosi Užkalnis.
Baliaus akimirkos – nuotraukų albume:
