„Mano gimtadieniai yra ne apie mane, jie - apie mano draugus. Šventę darau ne sau, o jiems. Jau sausį visi pradeda klausinėti „tai, kurią dieną šiemet bus žiemos uždarymo vakarėlis?“. Nes per tuos amžinus bėgimus, per darbus matomės vis rečiau, o tai jau graži vasario pabaigos tradicija visiems pasimatyti“,– pasakojo Saugirdas Vaitulionis.

Vietoj trankaus vakarėlio, šiemet Saugirdas gimtadienį norėjo paminėti kiek kitaip – susėdus prie stalo, su šiltais pokalbiais ir skaniu maistu. Į degustacinę gimtadieninę vakarienę jis sukvietė daugiau nei 30 artimiausių bičiulių. Tarp jų – Agnė Jagelavičiūtė, Rima ir Žydrūnas Stankai, Simona ir Jonas Nainiai, Vaida Skaisgirė, Kęstutis Verslovas su Ramune Piekautaite, Jogaila Morkūnas, Mantas Petruškevičius, Justė Arlauskaitė-Jazzu bei daugelis kitų.

„30 geriausių restoranų“ dešimtuke besipuikuojančio restorano šefas Tomas Rimydis svečiams pristatė atnaujintą meniu – 6 patiekalų vakarienę pagal Lietuvos istorinės virtuvės tradicijas. Jei galvojate, kad čia buvo patiekti įmantriau pagaminti cepelinai, šaltibarščiai ar bulviniai blynai, smarkiai klystate. Lietuvių istorinė virtuvė toli gražu sukasi ne tik apie šiuos patiekalus.

„Aš esu begalinis šefo Tomo Rimydžio talento gerbėjas, tai ką jis daro virtuvėje yra nuostabu ne tik skonio prasme - jis atkuria istorinius lietuvių patiekalus. Norėjau kiek kitokios vakarienės – su dalele Lietuvos istorijos ir kulinarinių atradimų. Daugelis net nežino, kad tikrai ne bulvė yra mūsų nacionalinis patiekalas. Nustebsite, bet Radvilos valgė ir austres ir ėrieną su pastarnokais. Lietuviai tikrai turi nepaprastą istorinę virtuvę, vertą būti „Mischelin“ restoranuose“, – pasakojo Saugirdas Vaitulionis.

Gimtadienio svečiai ir akimirkos:

„Dauguma klaidingai įsivaizduoja lietuvišką virtuvę. Ji yra daugiakultūrė, būtent tai mes stengiamės parodyti ir savo lankytojams. Senais laikais čia buvo naudojami tokie prieskoniai kaip šafranas, kurį pirkliai atgabendavo šilko keliais. Mane patį nustebino ir tai, kad bulvės lietuviškoje virtuvėje atsirado visai neseniai, jos nebuvo kasdien naudojamos, kaip daug kas galvoja. Net žvėriena ant aukštuomenės stalo buvo pradėta tiekti tik 19 amžiuje. Kaplūnai, fazanai, austrės, pulardos – juos buvo populiaru valgyti“, – vardina „Ertlio namas“ šefas Tomas Rimydis.

Vakaro metu kiekvienas patiekalas buvo pristatytas su jo istorija. Pasitikimui svečiai ragavo skilandį su krosnyje keptais obuoliais ir grikių traškučiais, taip pat restorano ruginę duoną su pastarnokais ir naminiu sviestu su saulėgrąžomis.

Pirmasis ant stalo atkeliavęs patiekalas – stirnos paštetas su gelteklėmis, žemaitiškas sausainis ir cidonijos. Tuomet sekė fazanas, užkeptas morkų kremu, keptas moliūgas, spanguolių, vyno padažas, bulvinių saulėgrąžų sluoksniuotis, fazano kroketukas. Šefas pristatė ir žuvienę su rūkyta lydeka, po kurios svečiai ragavo sterką pagal Radvilas su pastarnokais. O paskutiniu patiekalu tapo pularda su perlinėmis kruopomis, petražolių šaknies kremu užkepta cukinija, mėlynių uogiene, muskato ir moliūgo kremu, pulardos kaulų sultinio padažu. Desertui – burokėlių uogienės akmenukai su obuolio įdaru, smetonos ledai, žagarėliai, arbatos ikrai ir bruknių uogienė, o paskutiniam kąsniui – rankų darbo saldainiai su miško uogų uogiene.

Tarp besikeičiančių ant stalo patiekalų, netilo juokas ir smagūs sveikinimai vakaro šeimininkui. Pats Saugirdas tikino nesukantis sau galvos dėl bėgančių metų. Juolab, jis pripažįsta, kad nė už ką nenorėtų grįžti į ankstesnį amžių.

„Manau, kad jaunystė yra ganėtinai pervertintas dalykas, nes dabar visomis prasmėmis gyvenu daug įdomiau, daug turiningiau ir daug prasmingiau. Nė už ką nenorėčiau vėl būti dvidešimtmečiu – apsaugok, Dieve!“, – kalba jis.

Kai šalia tiek ištikimų bičiulių, mėgstamas darbas, kai gali gyventi taip, kaip nori, Saugirdas sako esantis laimingas. „Galėtų viskas taip ir likti“, – juokiasi jis. Tačiau tai nereiškia, kad S.Vaitulionis stovės vietoje – jo galvoje visada pilna naujų planų ir tikslų.

„Manau, kiekvienas atsigręžia į praėjusius metus ir pagalvoja, ar tikrai viskas buvo taip, kaip norėjo. Buvo visko, tapau ramesnis, ne toks impulsyvus. Ko gero, su metais išmoksti vertinti tai, ką turi. Nustojau iš žmonių tikėtis ar reikalauti daugiau, nei jie gali. O kam? Juk, pripažinkime, daugelis mūsų patys nepraeitume reikalavimų, kuriuos keliame kitiems. “, – pasakojo sukaktuvininkas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (192)