Iki pavasario apsistojęs su šeima Melburne, Antanas Guoga pasakoja, kad gaisrai Australijoje tęsiasi ne vieną mėnesį, kai jis buvo atvykęs į Sidnėjų prieš 4 mėnesius, gaisrai jau buvo prasidėję.
„Miestai nėra paliesti gaisro, tikrai nėra to, kad žmonės ten sudegė. Gaisrai pasklidę daugiau rajonuose, kur yra gyvenamieji namai prie medžių. Žinoma, žmonės paliesti, Sidnėjų gaubia rūkas, yra smarvė, kuri driekiasi iki pat Naujosios Zelandijos. Bet tikrai čia galima keliauti, nėra taip karšta, vanduo šiltas, paplūdimiai prieinami. Be to, šiandien skaičiau statistiką, kad produktų iš fermų parduoda daugiau negu bet kada, vadinasi, gaisrai nepalietė nei maisto produkcijos, nei gamtos išteklių. Tikrai nėra taip, kad Australija sudegė, reikia mažiau žiūrėti žinių. Po gaisrų ateina lietūs ir viskas atgyja, auga dar geriau.“
Nuo pat vaikystės stebintis gaisrus Australijoje, Guoga sako, kad tokia yra gamta, ji išdžiūva, o kai žmonės pradeda kontroliuoti medžių kirtimą, tai ir gaunasi, kad prasideda gaisrai.
„Reikia suprasti, kad žolė, krūmai, medžiai yra sausuoliai, per kuriuos lengvai sklinda ugnis ir juos reikia kirsti. Aišku, šyla ir pati žemė, bet tai nėra vienintelė gaisrų priežastis. Gaisrai tęsiasi per amžius, bet gamtos saugotųjų veikla, vadinamų žaliųjų, čia kelia labai daug diskusijų, nes jie nori apsaugoti viską. Savivaldybės pradėjo neleisti iškirsti medžių aplink savo namą. Turiu pavyzdį, kai vienas žmogus iškirto medžius savo kiemo teritorijoje ir gavo 30 tūkstančių dolerių baudą už tai. Bet dėl to jo vienintelis namas ir išliko nesudegęs rajone“, – tokia dviprasmiška situacija dalijasi Antanas.
Žinomas vyras atskleidžia ir aborigenų situaciją Australijoje.
„Kai palikdavo savo rajoną, aborigenai patys sudegindavo ir savo namą. Tokia filosofija, kad tai yra nauja pradžia. Pas juos tokia kultūra“, – sako jis.
Antanas pastebi, kad lietuviams yra ko pasimokyti iš australų, kovojant su stichinėmis nelaimėmis.
„Savanorių gaisrininkų yra susitelkę apie 75 tūkstančiai. Šį kartą gaisre žuvo trys žmonės, bet visi toliau jungiasi, stengiasi ir gesina tuos gaisrus visur, kur gali. Vietomis liepsna siekia iki 40 metrų. Bet dabar lyja ir gana stipriai, todėl džiugu. Tikėkimės gerai nulis ir viskas susitvarkys. Tačiau į tai nereikia žiūrėti kaip vieną didelę nelaimę, Australijoje gaisrų visada bus. Mes esame pripratę, kad čia viskas dega ir sudega. Bet australai linkę valdžios nekaltinti ir spręsti problemas kartu“, – apie Australijos sistemą atvirauja vyras.
Antanas sako, kad visgi miestuose yra saugu gyventi ar atostogauti, kur jie patys ką tik atvyko su šeima.
„Ši šalis yra man daug davusi ir negali nevažiuoti, kai yra sunkiau. Visi turime prisidėti, kiek galime. Mieste gyventi tikrai nėra rizikos, visas pavojus yra kaimuose, kur auga daug medžių, bet ten gyvenantys žino tą riziką. Be to, jie yra apdraudę savo namus“, – pasakoja jis.
Antanas atvirauja, kad priešingai nei australai, lietuviai visada ieško kaltų ar smerkia valdžią, bet iš tikrųjų norėtųsi, kad jie ir patys imtųsi veiksmų.
„Žiūrint į Australijos gaisrus, norėtųsi, kad lietuviai irgi jau dabar pradėtų ruoštis panašioms situacijoms, nes pas mus vasaros darosi vis sausesnės. Reikia turėti ir savanorių bei suprasti, kad tai gali įvykti bet kurią vasaros minutę. Augau girininkų šeimoje, mūsų miškininkai yra labai geri, jie žino visas rizikas. Jei yra palikti tarpai tarp miškų, tai rizika yra suvaldoma. Kai turėsime planą, tada viskas bus gerai“, – pataria Guoga.
Vyras mano, kad gaisrai Australijos ekonomikos nepaveiks, gal kažkiek turės įtakos keliautojų srautams.
„Australija – viena turtingiausių šalių pasaulyje ir lengvai išgyvens šią nelaimę. Nepriklausomai nuo šios stichijos, pati ekonomika auga, australai turėjo biudžetinį perteklių, visi gyvena gerai. Man atrodo, kad bendra suaukota suma yra apie 3 milijardai dolerių. Mes su pokerio klubu irgi prisidėsime“, – optimizmo nestokoja vyras.
Guoga nemato ir didelės tragedijos dėl kupranugarių šaudymo, nes atvežtiniai gyvūnai panaikina esamą natūralią atranką, todėl gamtai turėtų būti geriau, jei jie bus sunaikinti.
„Kupranugariai nėra natūraliai atsiradę Australijoje. Čia per daug ir kačių, ir triušių. Seniau buvo katastrofa ir su triušiais, nes jie nusiaubė visas apylinkes ir turėjo juos išnuodyti, tada visi verkė. Gamtos saugotojai gauna visokios informacijos ir eina kovoti, nes nori išsaugoti gyvūnus. Man atrodo, invazinių gyvūnų nereikia Australijoje, nes jie visi atima iš tų, kurie čia yra per amžius. Nėra tokios tragedijos juos šaudyti, jei tikrai reikia. Nesu medžiotojas, sunku man pasakyti“, – sako jis.
