Nemaloni situacija nutiko pirmadienio vakarą. Apie 21 val. į vaikų žaidimų kambarį su sūnumi atėjusiai M. Šedžiuvienei darbuotojai nurodė, kad darbo laikas – iki 22 val. Nepaisant to, žaidimų kambaryje mama su vaiku neužsibuvo ir maždaug po pusvalandžio ėmė ruošis namo. Tačiau apsilankymas batutų ir kitų linksmybių erdvėje baigėsi ašaromis.
„Šiek tiek nusivėlinome, nes vaikas užsnūdo, tačiau buvau jam pažadėjusi, kad nusivesiu jį į žaidimų kambarį. Nors buvo likusi dar valanda iki užsidarymo, darbuotojai ėmė po truputį tvarkytis. Buvo kažkiek nejauku, kadangi klientų buvo likę nedaug – lakstė vos du vaikai, todėl nusprendėm ilgai nebūti.
Šalia batutų buvo ir kita pramoga – kaladėlės. Pro jas Gabrielius ramiai nepraėjo. Jis jas išvertė, tada bėgo prie kito žaidimo objekto ir t.t. Jau ruošiantis eiti namo, Gabrielius tas kaladėles ir vėl išvertė. Jos jau buvo sudėliotos darbuotojų. Aš suprantu darbuotojus, jiems ir vėl reikėjo viską tvarkyti, tačiau darbo laikas dar nebuvo pasibaigęs, buvo likę dar bent 25 minutės, o sustatyti jas atgal į vietą trims darbuotojams būtų prireikę vos pusę minutės. Mačiau iš šono šią situaciją – darbuotojos ėmė vartyti akis, todėl savo sūnaus paprašiau, kad jis jų atsiprašytų už tą papildomą vargą. Pamaniau, kad pakelsiu ūpą – juk jų atsiprašys trimetis, tačiau vaikas parbėgo verkdamas“, – prisimena moteris.
Monika neslepia, kad tą akimirką ji liko sutrikusi, todėl priėjo pasikalbėti su darbuotojomis ir panoro išsiaiškinti, kas nutiko.
„Iš tiesų Gabrielius nieko blogo nepadarė, jis nieko nesulaužė, o mes už paslaugą sumokėjome pinigus. Galiausiai dėl tų išverstų kaladėlių jis atsiprašė, nors ir labai gėdijosi tai padaryti, tačiau jo mandagumas nebuvo įvertintas – darbuotojos nepriėmė jo atsiprašymo. Priėjau pasikalbėti su darbuotojomis, ir prasidėjo. Viena net neatsistojo pasikalbėti, sėdėjo ir ėmė draskyti akis: „Aš irgi turiu dukrą ir ji žaidžia normaliai“, – pasakė ji. Man labai įdomu, kaip normaliai žaidžia trimečiai vaikai? Darbuotoja į mane kreipėsi „tu“ ir sakė, kad nežino, kaip man paaiškinti, kas yra „normaliai“. Man šis žodis užkliuvo. Išėjo taip, kad nutiko mažas konfliktas“, – pasakoja pašnekovė.
M. Šedžiuvienė pastebi, kad labiausiai jai apmaudu dėl to, jog jos vaikas ateityje gali bijoti atsiprašyti panašioje situacijoje, kadangi šįkart jo „atsiprašau“ nebuvo priimtas.
„Sulaukiau labai daug palaikymo žinučių iš kitų mamų, kurios dalijosi panašia patirtimi. Viena moteris parašė, kad jeigu norima, jog kaladėlės būtų neliečiamos, tuomet jas reikia prikalti. Jos sutvertos tam, kad su jomis būtų žaidžiama. Juk tai vieta, skirta vaikams išsidūkti, už tai yra mokami pinigai. Neatėjome pas kažką į svečius, nesujaukėme jų namų ir neišėjome. Juolab, kad tas kaladėles į vietą sustatyti buvo galima labai greitai“, – DELFI teigė M. Šedžiuvienė.
Moteris pasakojo, kad tokia nemaloni patirtis žaidimų kambaryje jai nutiko pirmąjį kartą. Įprastai tokiose vietose su vaikais elgiamasi labai atsakingai.
„Kiek teko būti panašiose vietose anksčiau, darbuotojai visuomet būna nusiteikę padėti, yra linksmi. O čia, deja, taip nebuvo. Toks elgesys mane šokiravo. Tujinimas, akių draskymas ir nemokėjimas bendrauti su vaiku, mano nuomone, tokioje vietoje nėra normalu“, – sakė mažamečio mama.
DELFI dėl nemalonios situacijos susisiekė ir su minėtos vaikų žaidimų erdvės vadove, kuri patikino žinanti apie pasakojamą įvykį.
„Pirmadienį vakare darbuotojai mus informavo apie situaciją, įvykusią erdvėje. Norėdami ją įvertinti, peržiūrėjome vaizdo įrašus. Esame priėmę sprendimą, kad neaptarinėjame klientų elgesio, nes ir mūsų erdvės šūkis yra „Laisvė dūkti“. Kasdien mūsų erdvėje apsilanko daugybė vaikų su tėveliais, visko būna, visko nutinka: kai kurie žodžiai, elgesys būna suprasti ar interpretuoti ne taip. Taigi, nuoširdžiai atsiprašome mamos ir vaikučio, jeigu mūsų erdvėje pasijuto nemaloniai. Kviečiame, jei tik bus noro, užsukti pas mus, pasispausti rankas ir gyventi toliau su šypsenomis, o ne neigiamomis emocijomis“, – teigė „Atrakcionai.lt“ komunikacijos vadovė Viktorija Žižiūnienė.
