Prieš du mėnesius, likus vos kelioms valandoms iki suplanuoto koncerto, Dainiui teko skubiai vykti į ligoninę.

„Savaitę šokinėjusi temperatūra jau nebekrito žemiau 39 laipsnių netgi vartojant vaistus, prasidėjo galvos skausmai su stipriais „žaibavimais“ galvoje, pastebėjau, kad prarandu koordinaciją, nebepastoviu ant kojų, stipriai mėto į šonus, pykina, pila prakaitas. Supratau, kad koncertuoti jau nebepavyks, kad ir kaip norėčiau, todėl brolis nedelsdamas nuvežė į ligoninę“, – pranešime spaudai pasakoja Dainius.

Vyras sako, kad tik vėliau iš jį gelbėjusių gydytojų, šeimos narių išgirdo: ligoninėje jo būklė buvo tokia, kad nebeatpažino žmonių, maišė vardus, neprisiminė itin svarbių datų...

Erkinis encefalitas – tokią sukrečiančią diagnozę netrukus po išsamių tyrimų išgirdo Dainius. Vyras pasakoja, kad apie erkinį encefalitą iki tol žinojo tik tiek, kad tai – liga, pasireiškianti sunkiu galvos smegenų uždegimu, ji pavojinga, net mirtina.

Paklaustas, kaip susirgo, Dainius sako, kad tai nutiko dar rugsėjo pradžioje, kai su drauge važiavo pro Prienus.

„Genamas prisiminimų apie keliones pas Alytuje gyvenančius senelius ir šalia kelio stovinčius žmones su parduodamais grybais ir uogomis, pasiūliau sustoti ir tiesiog pasivaikščioti nepažįstamu mišku. Norėjosi pakvėpuoti grynu oru, pasidžiaugti paskutinėm šiltom rudens dienom. Nelandžiojom nei po krūmynus, nei po kemsynus, vaikštinėjome miško takeliais“, – pasakoja Dainius. Šokėjas sako, kad vakare grįžęs namo dar atidžiai apsižiūrėjo, ar neparsinešė ko iš miško. Kitos dienos rytą vyko į Vilnių – kompozitoriaus Arvydo Martinėno-Vudžio studijoje su grupės „Džentelmenai“ nariais Vytautu Mackoniu ir Giedriumi Venslova įrašinėjo naują dainą.

Studijoje Dainius sako netrukus pajutęs skausmą kojoje, o vos apsižiūrėjęs pamatė didžiulę, kraujo pritvinkusią erkę.

„Labai sunerimau, susinervinau. Apėmė nuojauta, kad nieko gero čia nebus. Tačiau raminau save. Juk tai buvo pirma erkė mano gyvenime. Sakiau sau: neprisigalvok nesąmonių, ji tikrai nebus ligų platintoja“, – pasakoja Dainius.

Dainius nedelsdamas paskambino į greta „VU Records“ esančią kliniką, kurioje jį greitai priėmė, ištraukė erkę ir sutvarkė žaizdą. Tąkart medikai rekomendavo po 3–4 savaičių pasidaryti kraujo tyrimą dėl galimų erkių platinamų ligų ir palinkėjo sėkmės.

Dainius sako ilgai svarstęs, iš kur atsirado erkė, kurios grįžus iš miško nebuvo.

„Radau tik vieną logišką paaiškinimą, kad ir koks jis neįtikėtinas... Manau, erkę parsinešiau iš miško, ji pernakvojo mano bate ir kitą rytą, man vairuojant į Vilnių, išropojo iš bato ir įsisiurbė į blauzdą...“, – pasakoja Dainius.

Šokėjas sako, kad, kaip ir įprasta vyrams, dramų jis nedaręs, per daug į buvusį įvykį nesigilinęs, nors jau praėjus vos kelioms dienoms nuo įkandimo ėmė jaustis prastai, tarsi būtų lengvai peršalęs.

„Koncentravausi į grupės „Džentelmenai“ veiklą ir prastėjančios savijautos nesureikšminau. Tačiau praėjus trims savaitėms po įkandimo pasidarė taip negera, kad sunku buvo net paeiti, ką jau kalbėti apie pasirodymus scenoje...“, – pasakoja D.Dimša.

Dainiaus scenos kolegos, Vytautas Mackonis ir Giedrius Venslova, dieną, kai likus vos kelioms valandoms iki pasirodymo liko be vieno grupės nario, prisimena it košmarą.

„Tądien laukė net du koncertai: vienas – Garliavoje, kitas – Kėdainių arenoje. Sulaukiau Dainiaus artimųjų skambučių, pranešė, kad jis skubiai vežamas į ligoninę ir atvykti negalės... Ištiko šokas, juk grupėje esame tik trise. Laimei, į pagalbą atskubėjo mūsų grupės bičiulis, puikų balsą turintis Eimantas Jakubauskas, geriau žinomas Ejmio slapyvardžiu, ir pakeitė Dainių. Gelbėja mus ir iki šiol, kol Dainius sveiksta“, – pasakoja Vytautas Mackonis.

Šokėjas pripažįsta, kad iškart po šio įvykio ne tik nusprendė pasiskiepyti nuo erkinio encefalito pats, tačiau ir paskatinti pasiskiepyti visą savo šeimą. Tą patį artimiausiu metu ketina padaryti ir dar vienas grupės narys Giedrius.

„Kol tai nepaliečia tavęs asmeniškai, artimo šeimos nario ar draugo, galvoji, kad „kam jau kam, bet man tai tikrai nenutiks“. Nė velnio. Sunku patikėti, tačiau tas bjaurus mažas padaras gali padaryti žalą, kurią jausite visą gyvenimą. Nemanau, kad verta rizikuoti savo sveikata ir net gyvybe...“, – sako Giedrius.

Ligoninėje Dainius praleido net dvi savaites. Po jų laukė dar tiek pat reabilitacijos sanatorijoje Druskininkuose, iš ten Dainius išvyko vos prieš kelias dienas.

Vyras sako dar kartą įsitikinęs, koks yra laimingas, nes turi stiprią ir vieningą šeimą bei nuostabius draugus, kasdien lankiusius ir budėjusius, bendravusius, nors tai daryti nebuvo lengva.

„Mano tariami žodžiai buvo nerišlūs, „R“ raidė apskritai buvo kažkur dingusi iš mano alfabeto. Dar ir dabar streikuoja atmintis, kankina galvos skausmai, padarinius vis dar jaučiu ir jausiu ilgai... Noriu kuo greičiau sustiprinti subadytą kūną, stuburą, susigrąžinti koordinaciją: ji vis dar sutrikusi... Ko gero, suplanuotą grupės „Džentelmenai“ turą taip pat teks atidėti. Tačiau stengiuosi galvoti pozityviai, kad viskas yra ir bus gerai. Laukia dideli darbai, labai noriu gyventi ir dar ne kartą pajusti tą jausmą, kad nuveikiau kažką svarbaus, galbūt kažką didingo“, – graudindamasis pokalbį užbaigia Dainius.