Sekmadienį sunegalavus žinomo aktoriaus žmonai, jiedu nieko nelaukę skubėjo į ligoninę. Nepakeliamą trišakio nervo skausmą turėjusi kęsti moteris pirmosios pagalbos laukė sukandusi dantis.
„Išsiaiškinome, kad pirmoji pagalba suteikiama per 24 valandas. Artėja trečia valanda laukimo, esame įvesti į kažkokį koridorių, kur sėdi dar būriai Lietuvos nabagų, turbūt mokančių PSD, bet terapeuto nėra.
Kaip gerai turėti kantrią ir skausmui atsparią sutuoktinę. Vilties yra, nes jau bėga tos 24 valandos, per kurias galimai atsiras terapeutas ir numanomai nukreips pas neurologą“, – stebėjosi jis nerimaudamas dėl mylimos žmonos.
DELFI susisiekus su aktoriumi jis neslėpė, jog apsilankymas ligoninėje tapo labai nemalonia patirtimi, kuri leido iš arti pamatyti ligoninės priimamojo darbą ir tai, kokios sąlygomis dirba medikai.
„Ką daryti su sistema nėra aišku, nes terminas „skubi pagalba“ per 24 valandas yra iš absurdo srities. Jei žmogus kreipiasi su skausmu, o ten tik tokie ir kreipiasi, manau, kad pirminis dalykas būtų numalšinti skausmą, o ne versti laukti, kol pagaliau atsiras laisvas gydytojas, kuris nukreips pas kitą gydytoją.
Galiausiai per tris valandas pagalbos mes sulaukėme, tačiau manau, kad kitų atvejai liūdnesni. Visas tas tris valandas nedaviau ramybės ir pats to pakęsti negaliu, bet trišakio nervo uždegimo sukeliamas skausmas yra visiškai nepakeliamas. Jo nemalšina įprasti vaistai. Žinodamas partizaninę žmonos kantrybę kitos išeities ir neturėjau, nors tai buvo ypač nemalonu. Neįsivaizduoju, kaip patys medikai sugeba dirbti tokiomis sąlygomis. Ir iš paskutinių žinių matome, kad reikalai labai blogėja. Tai liūdina“, – kalbėjo žinomas aktorius.
Ligoninės komentaras
DELFI dėl šios situacijos susisiekė su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriumi. Minimą įvykį komentuoja skyriaus vedėjas Artūras Zubrickas.
„Ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus pagrindinė ir svarbiausia paskirtis – teikti būtinąją pagalbą, užtikrinant operatyvų ir kokybišką medicinos paslaugų teikimą tiems pacientams, kurių gyvybei gresia pavojus arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę.
Į mūsų ligoninės Skubios pagalbos skyrių kreipiasi labai daug pacientų (250-350 asmenų per parą), šis srautas ypač išauga savaitgaliais. Ne išimtis buvo ir praėjęs sekmadienis – spalio 27 d. buvo užregistruoti 275 pacientai, iš jų 78 asmenis atvežė greitoji medicinos pagalba, 7 ligonių būklė buvo itin sunki. Minimu atveju, pacientės atvykimas užfiksuotas 11:50 val., pirminis sveikatos būklės įvertinimas įvyko 11:55 val., gydytojo terapeuto apžiūra – 13:14 val. (buvo paskirti tyrimai, nuskausminamieji vaistai, neurologo konsultacija), 14:33 val. pacientę apžiūrėjo gydytojas neurologas, kuris nustatė galutinę diagnozę ir skyrė rekomendacijas.
Dėl didelio pacientų skaičiaus, siekiant pagalbą pirmiausia suteikti tiems, kuriems jos reikia skubiausiai, pacientui atvykus į ligoninės Skubios pagalbos skyrių, atliekamas pirminis sveikatos būklės įvertinimas (įvertinamos gyvybinės funkcijos). Pacientų, kuriems reikalinga skubioji medicinos pagalba, būklė yra skirstoma į 4 kategorijas pagal jų sveikatos būklės sunkumą pagal SAM 2004 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo". Kuo aukštesnė kategorija (t. y. kuo sunkesnė būklė), tuo didesnis paciento prioritetas kitų pacientų atžvilgiu, nepriklausomai nuo atvykimo į Skubios pagalbos skyrių laiką. Sudarant bendrą eilę pirmumą turi aukštesnė kategorija; antras kriterijus – atvykimo laikas atitinkamos kategorijos grupėje.
Dėl didelio besikreipiančiųjų skaičiaus kartais gali tekti ilgai laukti gydytojo apžiūros, ypač jei paciento būklė priskiriama žemiausiai kategorijai, tačiau pagalba suteikiama visiems pacientams. Laukimo laiką padidina tai, kad į ligoninę nemažai pacientų atvyksta dėl sveikatos sutrikimų ar būklių, neatitinkančių būtinosios pagalbos kriterijų – pvz., kreipiamasi dėl lėtinių skausmų, smulkių traumų ar net peršalimo. Tokiais atvejais pacientai turėtų žinoti, kad pirmiausiai reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu (naktį, savaitgaliais, per šventes) – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas ar poliklinika yra sudarę sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jam / jai nedirbant. Kur tiksliai galima kreiptis pagalbos – šios informacijos pacientai turėtų teirautis savo šeimos gydytojo ar pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios yra prisirašę, arba ieškoti Vilniaus teritorinės ligonių kasos interneto svetainėje“, – teigė A. Zubrickas.
