„Pati situacija net komiška. Jei nebūtų graudu, būtų juokinga. Iki mūsų Leylos vardas Lietuvoje buvo užregistruotas apie 7 kartus. Visais tais atvejais, mūsų žiniomis, motyvacija netaikyti sulietuvinto varianto buvo ta, kad vienas iš tėvų yra užsienietis. Pamatėme problemą, kad jei šeima yra mišri, šiuo atveju ji turi išskirtinumą. Tai buvo pirmas, mums nelogiškai pasirodęs, aspektas. Būtent tai teisininkus pastūmėjo išspręsti šį klausimą teismo būdu, nes kito kelio net nebuvo“, – situaciją prisimena A. Brokas.
„Mes kreipėmės į teismą, įvyko visi svarstymai ir galiausiai, remiantis Europos Sąjungos teismų praktika, sprendimas buvo mūsų naudai“, – pridūrė režisierius.
Nepatogumų Aleksandro šeima patyrė daug, nes savo pirmagimę porai teko užregistruoti vardu, kurio sutuoktiniai neišrinko.
„Gimsta kūdikis – tu per mėnesį privalai jį užregistruoti. Tam, kad gautum visas gimusiam kūdikiui reikalingas socialines garantijas ir visa kita, kas priklauso. Be to, pagal įstatymą tu privalai užregistruoti vaiką. Pradedi jį registruoti, bet viskas stringa, nes vaiko negalima užregistruoti tuo vardu, kurio tu nori. Turi priimti kompromisą. Buvome priversti savo dukrą trumpam pavadinti Leila. Nors mes to nenorėjome, tiesiog saugojome savo vaiko interesus ir paklusome privalomajai tvarkai. Paskui buvo gaminami asmens dokumentai su ne tuo vardu, kurio mes norime. Tuomet buvo teisminis procesas, jis truko apie pusę metų. Galiausiai tau tenka perdaryti visus vaiko asmens dokumentus, nes teismas leidžia savo vaikui skirti vardą, kurio tu iš tiesų nori“, – DELFI pasakoja pašnekovas.
Pasiteiravus, ar nekilo noras numoti ranka ir savo dukrai palikti lietuvio akiai kiek priimtinesnį Leilos vardą, Aleksandras sako, kad jiedu su žmona buvo užsibrėžę konkretų tikslą.
„Mes turėjome labai aiškią motyvaciją, kodėl tai darome. Tai nebuvo užgaida, tai nebuvo mados dalykas. Galiausiai viskas pasiteisino. Mūsų vaikas jau yra buvęs keliose šalyse. Pavyzdžiui, ruošiantis kelionei į Balį ir perkant bilietus telefonu, tariant Leylos vardą nebuvo jokių keblumų. Kaip šis vardas girdimas, taip ir rašomas. Kitu atveju tau tektų tą vardą aiškinti paraidžiui. Tikiu, kad užsienio šalyse sulietuvintas vardas dažnai būtų rašomas su klaida, o dabar mes viso to išvengiame. Tai – elementarūs dalykai. Mes su šeima daug keliaujame, turime daug patirties, tad savo vaikui norime sukurti ateitį be kliuvinių, kurių net neturėtų būti“, – tikino pašnekovas.
„Kitas dalykas, dėl kurio mes savo dukrai norėjome Leylos vardo, tai jo skambesys. Lietuviškas variantas Leila yra trumpesnis, vardo apimtis mažėja, nes jis skamba kitaip. Vardas automatiškai sutrumpėja, nes lietuvių kalba neturi tokių galimybių. Mums tai netiko. Kreipėme dėmesį net ir į tai, todėl norėjome savo varianto“, – pabrėžė jis.
Brokų šeimos situacija tapo savotišku precedentu, dėl kurio teisme savo teisybės siekti tapo lengviau ir Lavrinovičių šeimai.
„Bylinėjantis, be abejo, jiems buvo lengviau, nes jau buvo sudaryta tokia teismų praktika, tačiau jos nepakako, kad tokį vardą tiesiog būtų galima užregistruoti civilinės metrikacijos biure. Matyt, niekas nesikeičia dėl to, kad viskas daroma valstybės pinigais. Vargu ar kas pasvarsto, kad šeimai toks „malonumas“ atsieina apie 3 000 eurų. Į šią sumą įeina visos teismo ir advokato išlaidos, kurių niekas nekompensuoja. Nesakau, kad būtent tiek mūsų ar Lavrinovičių šeima išleido, tačiau įsivelti į teismų maratoną kainuoja nemažus pinigus. Dar prie viso to prisidėjo ir suma už dokumentų keitimus. Reikia būti labai motyvuotiems“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasiteiravus, ar teko sekti Lavrinovičių kovą teisme, Aleksandras patikino, kad jau nuo pat pradžių žinojo, jog viskas bus jų naudai.
„Kažkaip net nusijuokėme su žmona, kad ne taip seniai patys šiuo keliu ėjome. Žinojome, kad jiems tikrai pasiseks. Žinoma, visada svarbu, kodėl žmonės tai daro. Tikėjome, kad ir jie teisme pasieks geriausią rezultatą“, – šyptelėjo jis.
Arabiškos kilmės vardas Leyla, reiškiantis „naktį“, Lietuvoje labai retas. Visgi Aleksandras su žmona šį vardą išsirinko
„Manau, kad vardus į gyvenimą atsinešame patys. Kai laukiesi kūdikio, atkreipi dėmesį į tai, kokie vardai aplink skamba. Tam tikri kelia malonių emocijų, o ypač laukimo periodu, kai tampi jautresnis. Mūsų dukra atsinešė Leylos vardą, jo skambesys labai švelnus, mielas, mums labai tinkamas. Norėjome savo dukrą pavadinti tokiu vardu, kurį kartoti būtų gera diena iš dienos“, – neslėpė A. Brokas.
DELFI primena, kad vardo Leyla registracija Lietuvoje nėra paprasta, mat vardas neatitinka lietuvių kalbos reikalavimų. Nors šis vardas yra sudarytas iš lietuvių kalbos rašmenų ir nereikalauja gramatinimo, Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi nuomonės, jog jis neregistruotinas dėl mūsų kalboje nevartojamo raidžių „ey“ junginio, kurį atitinka dvibalsis „ei“.
Tačiau A. Brokas kartu su žmona suformavo praktiką, kai teismai leidžia registruoti nesulietuvintą vardą. Šių metų žiemą nagrinėtoje byloje dėl vardo Leyla registravimo teismas atsižvelgė į tarptautinę praktiką. Pagal ją yra reikalaujama nustatyti teisingą proporciją tarp dviejų teisinių gėrių – valstybinės kalbos išsaugojimo siekio bei asmens teisės į vardą su iš to kylančiomis teisėmis ir laisvėmis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į ES pagrindinių teisių chartijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos užtikrinamą teisę į vardą, kaip vieną iš asmens identiteto ir privataus gyvenimo gerbimo elementų. Taip pat – į Sutartyje dėl ES veikimo įtvirtintą asmenų laisvo judėjimo principą bei ES Teisingumo Teismo išaiškinimą apie asmens teisę į vardą, pateiktą prieš ketverius metus.
„Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi. Teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą, įpareigojo civilinės metrikacijos įstaigą pakeisti vaiko vardą į pageidaujamą, ir taip iš esmės praplėtė teisės į vardą supratimą Lietuvoje“, – laimėtą bylą kiek anksčiau DELFI komentavo advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“ teisininkė Evelina Liaubaitė.
Šiuo teismo sprendimu buvo sukurtas horizontalusis precedentas, kuris reiškia, jog analogiškose bylose bent jau pirmosios instancijos teismas privalės atsižvelgti į šią praktiką. Galiausiai, kaip priduria teisininkė, teismas aiškiai įvardijo, jog valstybės kišimasis į vardo teisę, draudžiant originalų asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.
