Bijojo, kad televizija taps nuosprendžiu

Renata atskleidė, kad prieš žengiant į televizijos ekranus, prieš tai jai teko gerai apgalvoti šį sprendimą, kadangi nuolatinis šmėžavimas eteryje ne tik būtų užkirtęs kelią sulaukti daugiau pasiūlymų, bet ir paveikęs jos įvaizdį. Moteris puikiai suprato, kad nuolat matoma laidose, ilgainiui pasidarys pernelyg neįdomi naujiems projektams.

„Buvo toks momentas, pavyzdžiui po top modelių. Buvau pirmasis pabaltijo top modelis. Na, žodžiu, taip gavosi, kad aš ten laimėjau ir tiesiog vieną dieną, tuo metu dirbau vienoje iš radijo stočių, man paskambino Arūnas Valinskas. Pasikvietė mane į pokalbį ir pasiūlė darbą laidoje „Taip arba ne". Reikėjo labai greitai apsispręsti. Buvo toks momentas ir mano viduje, kai man reikėjo nuspręsti ar man reikia teliko, nes jeigu aš einu į teliką, pasirašau sau nuosprendį. Tokį, kad prarandi kitus pasiūlymus, nes telikas tavo veidą nuvalkioja, nori nenori", – atviravo pašnekovė.

Paprašyta patikslinti, kaip vyksta tas nuvalkiojimas, moteris teigė, kad galvojo apie kiek platesnę perspektyvą nei kad televizijos laidos, todėl priėmusi pasiūlymą filmuotis laidoje „Taip arba ne", išgirdo nemažai kritikos iš artimų draugų.

„Na, pavyzdžiui, aš šneku apie kiną. Tai yra tam tikri platesnio spektro pamąstymai. Aš gavau tam tikros kritikos iš savo tam tikrų rimtų draugų ir menininkų, kad pasirašiau nuosprendį. Išgirdau tokių nuomonių, bet atsitiko taip, kaip atsitiko ir aš ten pradirbau su Arūnu vienuolika metų. Tai toks nemažas gyvenimo etapas. Per tą laiką aš pasigimdžiau dukrą, auginau ją, man reikėjo pinigų, todėl labai pragmatiškai į viską žiūrėjau. Tas momentas mano gyvenime buvo fainas, nes susipažinau su labai daug fainų žmonių. Visi filmavimai vyko Lapėse, tame mistiniame Tvin Pyksiniame miestelyje. Iki šiol yra draugų, su kuriais mes bendraujame, nors ir retai, bet tai yra šilti prisiminimai. Jie formuoja tave kaip asmenybę", – sakė Renata.

Dėl dėmesio nesuko galvos

Paklausta kaip jautėsi, kai žinojo, kad dažnai atsiduria dėmesio centre ir prikausto ypač vyrų dėmesį, moteris sakė, kad anuomet to anaiptol nesureikšmino ir tik vėliau suprato, kad buvo nuolat stebima.

„Tas tylėjimas, taip. Daug vyrų mane turbūt prisimena iš ten ir stebėdavo mane ten, nes paraleliai aš dirbdavau modeliu labai daug. Jei iš tikrųjų, tai esu tokių dalykų girdėjusi nemažai. Bet tik po daug daug metų tai išgirdau, kad toks momentas būdavo mano stebėjimo, o aš į tai žiūrėdavau kaip į fun, kaip į darbą, pareigingai atvažiuodavau ir tiesiog dirbdavau, nieko nesureikšmindavau. O dėl kalbėjimo, tai bandžiau tai daryti kitose laidose, bet visgi, man reikalingas tam tikras formatas", – tikino ji.

Svarstė apie išvykimą

R. Mikailionytė neslėpė, kad anksčiau turėjo visas galimybes žengti į kino industriją ir siekti karjeros Maskvoje, kadangi Lietuvoje kino rinka dar buvo stipriai sustingusi, tačiau antrosios atžalos atėjimas privertė ją keisti planus. Be to, moteris pradėjo verslą Lietuvoje ir nenorėjo jo apleisti.

„Tais laikais aš pradėjau paraleliai važiuoti į Maskvą. Ir važinėjau maždaug tiek pat, kiek dirbau televizijoje, nes po to pasigimdžiau antrą vaiką ir tiesiog mano gyvenimas pasikeitė. Aš jau nusprendžiau tam tikrų dalykų nebedaryti. Nors ir buvo galimybė pasilikti ten, rimtai filmuotis, bet aš čia buvau pradėjusi verslą su modelių agentūromis. Su viena, su kita, tad irgi labai atsakingai į tai žiūrėjau, nes buvome savotiškos pionierės. Įkūrėme tą agentūrą, įtraukėme labai daug jaunų žmonių ir taip toliau", – teigė Renata.

Renata Mikailionytė

Prisimindama tuometinę kino industriją, Renata teigė, kad viskas atrodė ganėtinai niūriai temų atžvilgiu, nors talentingų aktorių tikrai netrūko, todėl ir ji pati svarstė apie išvykimą svetur.

„Maskvoje buvo visai kita rinka. Kiti pinigai ir taip toliau. Čia viskas buvo pridusę, prislopinta ir kino niekam nereikėjo. Mes turėjome lietuviško kino klasiką, bet tais laikais ne taip ji ir buvo gerbiama. Net ir dabar jeigu pasižiūrėsime, kas kuria ir kokie yra populiarūs filmai, kas kuria konceptualiai, kokia tema ir palyginsime su tuo, kas buvo seniau, kinas buvo žemumose ir be pagarbos. Manau, kad tai jautė ir kino aktoriai. Toks niūrus laikotarpis", – pasakojo ji.

Ji tikino, kad apie aktorystę pati niekada negalvojo, bet vis gaunami pasiūlymai privertė moterį susimąstyti ir galimą karjeros posūkį.

„Aš nesvajojau apie aktorystę, bet galbūt mano išvaizda pritraukdavo tam tikrų pasiūlymų. Bet kiekvieną kartą mes turime rinktis ir turėti drąsos", – pridūrė Renata.

Atskleidė, kodėl pasitraukė iš ilgamečio projekto

„Mados infekcijos" projektas iš manekenės taip pat pareikalavo nemažai jėgų. Moteris pasakojo, buvo sunku ne tik suburti komandą, bet ir gauti jam lėšų, nes pačioje pradžioje niekas netikėjo, kad toks renginys išvis kažkam reikalingas ir aktualus.

Sandra Straukaitė ir Renata Mikailionytė

„Aš išėjau iš „Mados infekcijos" po dvidešimties metų. Atėjo kažkoks kitas etapas. Tai buvo labai labai sunku, niekam nereikalinga ir apleista. Buvo labai sunku įrodyti, kad reikalinga, kad kažką tai gali, kad reikia daug pinigų. Visa tai mes darėme labai daug metų, kol tai įgavo tą statusą ir galėjai tas kaukoles ir žirkles ant pjedestalo kaip kokybės ženklą uždėti. Manau, kad kai žmonės daug dirba, gali kažką pasiekti", – tikino manekenė.

Ji tvirtino, kad renginiuose niekada netrūkdavo adrenalino ir buvo labai įdomu, bet kartais tai reikalaudavo tiek jėgų, kad tekdavo gerai apgalvoti ar verta tiek aukotis.

„Per tuos metus subūrėme nuostabią komandą, praėjo ne viena dizainerių karta, buvo nuostabių svečių ir visa tai buvo reginys. Po to gi viskas keičiasi. Keičiasi santykiai, keičiasi viskas ir čia yra labai daug nuleisto kraujo. Tai daryti yra nepaprastai įdomu, adrenalinas, bet tai daryti ir nepaprastai sunku. Tada tu sveri ant svarstyklių, dedi tam tikrus momentus, kiek tu ko gali", – sakė ji.

Nauja aistra tampa ir savotišku būdu pabėgti

Renata atskleidė, kad be mados ji atrado ir dar vieną sritį, kuriai jaučia aistrą. Kad ir kaip netikėtai skambėtų, tai yra sodininkystė. Būtent šis užsiėmimas manekenei padėjo pasikeisti ir pabėgti nuo varginančio šurmulio.

„Prieš vienuolika metų aš nuėjau mokytis sodininkystė ir mane tai žiauriai pakeitė. Nors aš galiu pasakyti, kad visada buvau gamtos vaikas, bet ir dabar dirbu su scena. Lapkričio 20 d. bus Juozo šou. Turiu komercinių užsakymų su dizaineriais, su kuriais sutariu. Tai nereiškia, kad aš išėjau iš tos srities. Atsitiko taip, kad turėjau priimti sprendimą ir galvojau apie tai gal kokius penkis metus. Sodininkystė yra vienas iš tų pabėgimo momentų. Pabėgimo nuo žmonių. Augalai niekada taip neįskaudina, kaip žmonės. Tas momentas šioje srityje labai stiprus", – teigė ji.

Vien talento nepakanka

Renata neslėpė, kad vien talento mados industrijoje nepakanka. Tai sudėtingas verslas, kuriam reikia visapusiško pasiruošimo ir nusiteikimo.

„Talentas talentui nelygus. Šnekėkim, kad yra vidutinybės, yra talentingi ir yra tiesiog kažkaip tai baigę. Gali būti, pavyzdžiui, labai geras amatininkas, bet jam dar sunku suvokti, nes to jis dar nepriima kaip didelės vertybės. Pirmas dalykas įvardinimas, antras dalykas yra talentas ir trečias dalykas yra verslumo gysla. Mada yra verslas", – vardino manekenė.

Renata Mikailionytė

Ji pabrėžė ir tai, kad negalima smerkti nei vieno, net jeigu tau atrodo, kad tam žmogui kažko stinga ir tvirtino, kad džiugu, kai kiekvienas atranda savo kelią.

„Tu turi atsakingai žiūrėti į kiekvieną asmenybę, nes ne tavo teisę spręsti ir kažkokias korekcijas daryti. Tai yra žema. O kad jiems pasisekdavo ir jie atrasdavo savo kelią, nueidavo kad ir į reklamas dirbi, stilizuoti ar netgi nueidavo į teliką, atrasdavo savo nišas, tie momentai labai svarbūs", – sakė ji.

Puikiai jaučiasi būdama užkulisiuose

Scenos šviesos nėra tas dalykas, kuris labiausiai žavi Renatą. Ji atskleidė, kad kur kas daugiau džiugesio ir susižavėjimo jai kelia darbas užkulisiuose, kai gali būti ta mediatore, kuri suderina skirtingų darbuotojų veiklą.

„Aš tikrai labai labai myliu sceną. Myliu ne būti ant scenos, o tai, kas vyksta ant jos. Aš galiu būti užkulisiuose kaip koks siūlelis tarp režisieriaus, tarp šviesos, tarp garso, tarp dizainerio, tarp modelių. Tai žiauriai faina, bet tuo pačiu tai yra ir atsakomybė, labai daug jėgų kainuoja", – atviravo moteris.

Mados pasaulyje Renata tuoj bus jau visus trisdešimt metų, todėl ji tikina, kad į gautas dovanas ir galimybes, negalima žiūrėti atsainiai ar pasiduoti puikybei, kad ir kaip kartais to norėtųsi.

„Kitais metais bus trisdešimt metų kai esu mados industrijoje. Pasakysiu paprastai – tu negali atsainiai žiūrėti į tau suteiktas dovanas, nes tai jau yra puikybė. Negalima į dovanas žiūrėti atsainiai. Taip, gali užeiti tam tikrų puikybės momentų, tu turi suvirškinti tam tikrą informaciją, su ja susigyventi. Turi pasverti, nes galbūt kitas žmogus nepaprastai svajoja apie tai, ką tu turi ir ko tu nevertini. Turėdamas tu turi ir dalintis", – pasakojo Renata.

Pokalbis su Renata laidoje „Nejaukiai" su Tomu Sinickiu:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)