V. Radzevičius savo socialiniame tinkle pasidalino asmenine istorija, kuri jam sukėlė klausimų. Su sveikata susijusi tema sudomino ir dešimtis kitų internautų, kurie aktyviai įsitraukė į užvirusią diskusiją apie Lietuvos sveikatos sistemą.
„Kartais žmonės suserga. Man taip praėjusią savaitę buvo. Virusas kažkoks, kuris temperatūrą nedidelę sukelia ir trūksta jėgų net mirksėjimui, o ryjant seiles gerklėje jausmas tarsi gertum čili ir habanero sulčių koncentratą su spygliuotos vielos įsiurbimu.
Nutariau, kad reikia pasinaudoti sveikatos apsaugos sistema ir kreiptis į gydytoją. Esu linkęs nekvaršinti gydytojams galvos dėl menkniekių, bet, sakau, moku gi tuos PSD, tai gal vienas kartas nesugriaus sistemos. Be to, jaučiuosi taip ir skauda anaip, kad net Lietuvos futbolas atrodo geresnėje padėtyje.
Apie 3 valandą nakties kreipiuosi pažangiai, internetu, bandau registruotis pas šeimos gydytoją poliklinikoje. Gaunu pasiūlymą pasirodyti po savaitės. Dar, turbūt, tada turėčiau pats iš numirusių prisikelti, užpūsti ir nusirinkti grabnyčias, padėkoti atėjusiems, išjungti muziką ir nueiti užsikasti.
Tada internetu užsiregistravau į privačią įstaigą, labai anksti ryte sulaukiau skambučio, buvau greitai priimtas ir pradėtas gydyti. Susimokėjau.
Kadangi garantinis mano baigėsi (1968 m. gamybos esu) ir toliau reikės dažnesnių techninių apžiūrų, tai viešas klausimas toks – kaip nemokėti PSD? Nematau tame mokėjime jokios prasmės. Nei žiūrėdamas į perspektyvą, nei į retrospektyvą – sveikatos apsaugos reforma reformuojasi jau kokius 29 metus, bet jeigu kas atsitinka – trauki pinigus iš kišenės ir eini gydytis už savus. Nes neturi tokios prabangos leisti laiką eilėse arba sulauki priėmimo, kai jau būni arba pasveikęs, arba užsilenkęs.
Politkorektiškumo ir socializmo šioje vietoje gali būti tik tiek, kad tie, kurie leidžia savo pinigus savo sveikatai, turėtų mokėti mažesnį PSD, tuo pačiu užtikrinant sveikatos apsaugą negalintiems susimokėti.
Būkit sveiki! Nesirkit, nes tai Lietuvoje kainuoja du kartus“, – tikino žinomas vyras.
Po šiuo viešu V. Radzevičiaus įrašu pasipylė dešimtys įvairiausių komentarų. Vieni vyrui pritarė, kad šalies sveikatos sistema nuolat kinta ir, deja, neretai nuvilia, kiti žinoma vyrą bandė įtikinti, kad valstybinės gydymo įstaigos savo profesionalumu dažnai aplenkia ir privačias klinikas. Be to, ne vienas internautas priminė, kad PSD itin praverčia, kai susergama išties rimtomis ligomis, kuomet gydymas kainuotų tūkstančius eurų, o valstybė tai kompensuoja.
Apie PSD ir jo mokėjimą DELFI sutiko plačiau papasakoti „Sodros” komunikacijos skyrius.
„Jeigu gyventojas dirba samdomą darbą ar užsiima savarankiška veikla ir nėra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis (pavyzdžiui, pensininkai), PSD įmokas mokėti privaloma – teisės aktuose nėra numatyta išimčių, leidžiančių nemokėti ar mokėti mažesnes PSD įmokas.
Svarbu suprasti, kad PSD įmokos skaičiuojamos nuo visų draudžiamųjų pajamų, nesvarbu, iš kelių ir iš kokių veiklų (kelių samdomų darbų, kelių savarankiškų veiklų) jos gaunamos. Standartinis 6,98 proc. PSD tarifas skaičiuojamas nuo visų pajamų.
Pavyzdžiui, vieno žmogaus darbo užmokestis gali siekti 4000 eurų per mėnesį, o kitas, turėdamas individualią įmonę, samdomą darbą ir dar individualios veiklos pažymėjimą, iš visų veiklų gali taip pat gauti 4000 eurų draudžiamųjų pajamų per mėnesį. Abiem atvejais šie gyventojai sumokės po tiek pat PSD įmokų. Jeigu visos draudžiamosios pajamos mažesnės – įmoka bus mažesnė, tačiau tarifas tas pats – 6,98 proc.“ – teigė komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
Apie teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas plačiau DELFI pakomentavo Valstybinės ligonių kasos atstovai.
„Susirgus reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją gydymo įstaigoje, prie kurios pacientas yra prisirašęs.
Svarbu žinoti, kad esant tam tikroms indikacijoms, pavyzdžiui, karščiuojant, esant skausmui, taip pat, kai pacientui, esant ramybės būsenos, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas, bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai – pacientas pas šeimos gydytoją (arba budintį gydytoją) turi būti priimtas tą pačią dieną, o tuo atveju, jeigu paūmėjo lėtinė liga – per 7 darbo dienas.
Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras yra įpareigoti užtikrinti nepertraukiamą medicinos pagalbos teikimą. Tai reiškia, kad gydymo įstaigos darbo metu pagalbą teikia ten dirbantys medikai, o naktimis, savaitgaliais ar švenčių metu šias paslaugas teikia budintis gydytojas toje pačioje įstaigoje arba kitoje, su kuria gydymo įstaiga sudarė sutartį.
Kad sunegalavus nereikėtų gaišti laiko, iš anksto vertėtų pasidomėti, kur teikiamos šeimos gydytojo paslaugos įstaigos, prie kurios jie prisirašę, nedarbo metu. Ši informacija turi būti skelbiama kiekvienos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos skelbimų lentoje, interneto svetainėje.
VLK taip pat yra paskelbusi gydymo įstaigų sąrašą, kur pacientas turėtų kreiptis pagalbos jo šeimos gydytojo nedarbo metu – naktį, savaitgaliais ar šventinėmis dienomis. Šių įstaigų sąrašą rasite čia.
Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims už šeimos gydytojo paslaugas, prie kurio jie yra prisirašę, mokėti nereikia, nes jos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tai galioja ir viešosiose gydymo įstaigose, ir privačiose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Esant sunkiai sveikatos būklei, reikia skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Tiesa, prieš kviečiant greitąją medicinos pagalbą itin svarbu įvertinti situaciją ir kreiptis tik tuomet, kai iš tikrųjų ta pagalba yra reikalinga, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus ir pan.“ – DELFI teigė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
