Sakoma, kad kartoti tą patį veiksmą tikintis kitokio rezultato yra idiotizmo požymis. Eurovizijos rengėjai, matyt, pagaliau tą suprato. Todėl – visos Lietuvos laimei – šį kartą atranka bus organizuojama „kitaip“. Išties, organizacinės inovacijos yra būtent tai, ko visuomet trūko. Mes niekuomet neturėjome problemų nei su atlikėjais, nei su dainomis. Ten viskas tvarkoj. Atrankos organizavimas kišdavo koja. Sutvarkius atrankos procedūras, viskas, kaip sako dabartinis jaunimas, bus vo.
Kad atranka turi būti trumpesnė, pasisakė ne vienas žmogus, tame tarpe Gediminas Jaunius ir be abejo aš. Aš vis dar dabar siūlau daryti vieną laidą, kad tai atspindėtų tikrąjį konkursą. Bet manęs niekas neklauso. Tai normalu. Aš esu lenkas. Lenkai nėra žmonės. Bet laidų skaičių vis dėlto – atrodo – sumažino. Jų bus tik (!) šešios.
Šeši yra geras skaičius. Šeši yra Eurovizijos simbolis. Todėl šeši galbūt priartins mus prie sėkmės. Eurovizijos scenoje gali daugiausia stovėti šeši atlikėjai vienu metu. Lietuvos aukščiausia iškovota vieta yra šešta. Ją iškovojo šeši vyrai pasivadinę LT UNITED. Žodyje „United“ yra šešios raidės. Visa tai įkvepia ir man atrodo, kad tai yra ženklas, jog pagaliau laimėsime. Pagal geriausias Seimo tradicijas Eurovizijos atrankai prižiūrėti buvo įkurta darbo grupė. Darbo grupėje devyni asmenys. Devyni nėra šeši. Bet apvertus, yra! Gal prasmuksim.
Komisija bus didesnė ir ją išvarys į kitą patalpą, kad nebūtų akių kontakto su atlikėjais. Tai jokia naujovė. Taip jau yra buvę. Aš atsimenu, kad pats sėdėjau šalia Justės Arlauskaitės kitame kambaryje ir žiūrėjau per televizorių, kaip dainuoja Erica Jennings. Tais metais mes berods Doncę išsiuntėm. Nelaimėjo. Bet buvo okei. Erica supyko. Nebuvo smagu.
Visa nauja tvarka nuteikia labai optimistiškai. Bet yra ir nelabai gražių dalykų.
Vienas tokių yra draudimas dalyvauti tam pačiam atlikėjui su keliais kūriniais. Tai yra nesąmonė. Pirmiausia, šis draudimas nėra reikalingas. Po praeitų metų Monikos Marijos fiasko, niekas taip daugiau nerizikuos, nebent pati Monika Marija. Antra, kai kuriems atlikėjams tai yra barjeras išreikšti save per savo alter ego. Pavyzdžiui, ką daryti Dominykui Vaitiekūnui, jei tiek jis, tiek Vitalijus Špokaitis nori sudalyvauti? Trečia, Marukui vis tiek turi būti suteikta galimybė sudalyvauti kaip „Studio Maruko“ bei kartu su grupe „Sportas“. Čia ne tas pats.
Dar viena blogybė – meilė senai gvardijai ir atviras nepriklausomų muzikos kūrėjų diskriminavimas. Panašu, kad užkulisinių sprendimų priėmimo virusu pagaliau užsikrėtė ir nacionalinis transliuotojas. Kodėl taip sakau? Dar iki paskelbimo, nauja tvarka buvo pristatyta, kaip rašoma pranešime spaudai, „žinomiems Lietuvos popmuzikos prodiuseriams ir atlikėjų vadybininkams, tarp kurių – Gediminas Jaunius, Martynas Tyla, Valdas Petreikis, Leonas Somovas, Romas Michailovskis ir kiti.“ Atmetus Leoną Somovą, aš norėčiau sužinoti, kada šie prodiuseriai paskutinį kartą kokią natą arba akordą yra įrašę.
Noriu paklausti, kur naujos tvarkos pristatymo metu buvau aš ir mano kolega (prodiuseris, kompozitorius ir atlikėjas) Henrikas Piktuižis, taip pat žinomas kaip Henry Modrič? Kodėl mes – atrankos puošmena ir garbingos šeštos (!) vietos laimėtojai – nebuvome pakviesti aptarti šios naujos tvarkos su vyrais (moterų, matyt, irgi nekvietė) už uždarų durų ir vietoj to dabar turime aiškintis santykius pasitelkę žiniasklaidos priemones? Hm?
Gediminas Jaunius – privertęs savo auklėtinę dainuoti du kūrinius ir tokiu būdu gėdingai pralaimėjęs faktiškai laimėtą atranką (puiki vadyba) – paverkšleno po praėjusios atrankos ir gavo vietą prie apskritojo stalo. Mes, oriai atlaikę visą maskaradą ir nuolatines rengėjų patyčias, toliau esami diskriminuojami. Ar taip yra todėl, kad aš esu lenkas? Manau, kad taip. Tikriausiai dėl šios priežasties, nacionalinio transliuotojo tinklapyje naujienų lenkų kalba paskaityti neįmanoma. Užtat rusiškai ir angliškai gali skaityti į valias. Visa šita betvarkė, t.y. tvarka, parodo žymiai gilesnes problemas. Diskriminuodami mažumas, mes bandome laimėti konkursą, kuris labiausiai rūpi mažumoms. Paradoksas.
Jums atrodo, kad aš juokauju?
Taip. Žinoma, aš juokauju. Apie Euroviziją rimtai kalbėti negalima. Ją reikia šalinti iš mūsų gyvenimo kuo skubiau. Tai turi būti pirmoji amputacijos procedūra pakeliui į gerovės valstybę. Pirma šaliname Euroviziją, tada socialinę atskirtį.
Euroviziją reikia nustoti rengti arba ją laimėti. Rizika, kad ją rengs dar ilgai, yra labai didelė: jei kasmet trumpinsime atranką viena laida, tai ji dar vyks mažiausiai iki 2026-ųjų! Ar jūs pasirengę tiek kentėti? Mes jau žinome 14 pavardžių, kurie prisidėjo rengiant atranką, dar iki atrankos pradžios! Kitais metais komisijos, darbo grupės, patarėjų komandos tik didės.
Mes negalime rizikuoti. Ją reikia laimėti kuo greičiau, kad pamirštume, kad ji egzistuoja. Todėl kviečiu visų tikėjimų Lietuvos piliečius kartu melstis už Lietuvos pergalę 2020-ųjų metų Eurovizijos konkurse. Mes negalime paveikti rengėjų, jie mūsų neklauso. Vienintelė išeitis yra Visagalis. Viešpatie, meldžiu, leisk Lietuvai šį kartą laimėti. Sukalbėkime visi po šešis poterius – kas kaip moka.
