– Mantai, kodėl pasirinkote aplankyti būtent Maroką?
– Teko aplankyti ne vieną šalį, pamatyti įvairias kultūras. Gyvenant Londone, milijonus gyventojų turinčiame mieste, kuriame yra taip pat ir marokiečių, kurie labai myli savo šalį ir daug apie ją pasakoja, buvo sužadintas noras įsitikinti, ar tai yra tiesa, ką jie pasakoja. Jie nemelavo, tai nuostabi šalis. Atrodo, kad Afrika, bet jautiesi kaip pasakoje „Tūkstantis ir viena naktis“.
– Kiek laiko esate Maroke? Ar laikas atostogaujant tirpsta greičiau?
– Visa mūsų kelionė suplanuota 10-čiai parų. Jau šiek tiek daugiau nei pusę laiko esame Maroke. Norėtųsi visada pabūti ilgiau ir kad ta pasaka nesibaigtų, bet, deja, realybė greitai pasibeldžia į duris ir tenka greitai krautis lagaminus bei pakeliauti atgal į namus.
– Kas Maroke jums paliko didžiausią įspūdį?
Kadangi mes apsistojome Agadiro regione, tai galime apibūdinti tik šią Maroko dalį. Žinoma, Atlanto vandenynas, sklindantys kvapai iš restoranų, gatvės nuklotos vietiniais vaisiais – tai įprasti vaizdai kiekvieno turisto akims. Jau atvykdami čia daug domėjomės apie Argano medžius, kurie auga tiktai Agadiro apylinkėse. Įspūdingiausia, kad pravažiuojant keliu, pamatai, kad pilni medžiai ožkų, kurios labai lengvai šokinėja nuo medžio kamieno ligi pačios viršūnės.
Be abejo patiko ir laukinės gamtos grožis, savita architektūra, kalnai, svetingi vietiniai žmonės. Kaip patys vietiniai juokauja, pagrindinė kaimo susisiekimo priemonė „Ferrari“ ir „Porsche“ yra asilai. Jų čia labai daug, kurie laikomi laisvėje. Taip, kaip Lietuvoje arkliai, taip Maroke asilai. Mieli, gražūs ir dainingi. Mūsų patarimas besiruošiantiems aplankyti šią šalį – visada turėti nemažai skambančių ir šlamančių smulkių arbatpinigių, nes už kiekvieną mažą norimą ar nenorimą paslaugėlę reikia atsiskaityti.
– Ar su Jolanta Afrikoje svečiuojatės pirmą kartą?
– Afrikoje esame ne pirmą kartą ir tikrai ne paskutinį. Čia rekomenduotume apsilankyti kiekvienam.
– Kaip apibūdintumėte jau praėjusią vasarą? Kokia ji jums buvo?
– Kaip visada mūsų gyvenime viskas vyksta ne pagal planą. Dar metų pradžioje nusprendėme atostogauti tik rudeniop. Su mūsų gyvenimo tempu – iš vakaro stovime scenoje, linksminame tautiečius, o po finalinių dainų akordų – jau sukasi mintys apie tai, ko ne pamiršus susidėti į lagaminą, nes taip šią vasarą net kelis kartus atsidūrėme Lietuvoje. Žinoma, net tik poilsiauti, bet ir muzikinės veiklos reikalais.
– Ar atostogų metu viskas vyko taip, kaip suplanuota? Gal nutiko įsimintinų istorijų?
– Atostogaujant reikia nepamiršti išlikti budriam už viešbučio teritorijos slenksčio. Išėjome pasivaikščioti ir netikėtai priėjo garbaus amžiaus vyras, užkalbino mus pagrindinėmis pasaulio kalbomis, kol pataikė į reikiamą anglų kalbą. Prisistatė, kad jis vietinis gyventojas, žvejys. Jo išvaizda ir kultūringas bendravimas nesukėlė jokių įtarimų.
Kaip nekeista, pasakodamas apie savo šalį, apie savo šeimą jis tiesiog mus užliūliavo. Pasisiūlė aprodyti vietines parduotuvėles, parodyti, kur patys vietiniai apsipirkinėja.
Jolanta tiesiog įsitraukė į pokalbį ir net nesuprato, kas iš tikrųjų vyksta. Mano vyriška intuicija ir vaizdiniai aplink įspėjo apie gresiantį pavojų, nes einant atsidūrėme aklavietėje, kur vaikščiojo veriančiais žvilgsniais įtartini žmonės.
Lietuvių kalba Jolantai pasakiau, kad kažkas čia ne taip, bet kadangi ji yra užsispyrusi moteris, buvo įsitraukusi į gyvenimišką pokalbį ir manimi nepatikėjo. Turbūt likimo pasiųstas netikėtai išniro taksi ir nieko nelaukęs, įtarimų nesukeldamas aplinkiniams, pagriebiau Jolantai už rankos ir įsodinau į mašiną.
Tik tada pati Jolanta suprato, kas mums galėjo grėsti, nes tuo momentu mielas žvejys pasikeitė akimirksniu ir link mūsų jau artinosi savo neaiškiais kėslais vedami įvairaus amžiaus vyrai. Kai jau buvome taksi ir prašėme vairuotojo kuo skubiau vežti mus iš tos vietos, pamačiau išsigandusias Jolantos akis. Toks jausmas, kad tik tada ji prabudo. Juokingiausia, kad net atsisėdant į taksi, pas žveją buvo dar tiek drąsos, kad jis paprašė pinigų už praleistą laiką.
Būkite budrūs, nes galite ne tik likti be pirkinių, bet ir neturėti už ką jų nusipirkti.
– Kokias keliones su Jolanta renkatės mieliau – pažintines ar poilsines?
– Visada deriname poilsį su pažintinėmis kelionėmis. Mes abu tokie žmonės, kurie negalėtų išgulėti visas atostogas prie baseino ar paplūdimyje. Visada stengiamės pažinti šalį.
– Ar jau suplanavote kitas savo atostogas? Kokią šalį dar norėtumėte pamatyti, pažinti?
– Pasaulis toks didelis, tiek daug yra ką pamatyti. Mūsų planuose kiekvienais metais aplankyti kažką neįprasto, bet kadangi esame labai užimti žmonės, privalome suderinti darbą su poilsiu. Bet kas čia žino, šie metai juk dar nesibaigė. Juolab, kad dar kelios dienos liko mūsų poilsiui saulėtame Maroke. Kitą savaitę jau grįšime prie darbų, o kol kas keliaujame mėgautis saulės voniomis. Visiems nuoširdūs linkėjimai.
