Pasidomėjus, ar kelionei reikėjo specialiai ruoštis, skiepytis nuo ligų, kuriomis galima užsikrėsti dėl vabzdžio įkandimo ar netinkamo maisto, M. Bertulis sakė, kad skiepai tik rekomendacinio pobūdžio, todėl nebūtina šturmuoti gydytojų kabinetų ir vėliau krauti į lagaminą medicininių pažymų apie skiepus.

„Specialaus pasiruošimo ar skiepų tikrai nereikėjo. Privalomų skiepų keliaujant į Indoneziją nėra. Yra tik rekomenduojami“, – sakė Mantas.

Paprašius išduoti paslaptį, kaip pavyko susiorganizuoti tokią egzotišką kelionę į atokiausius kampelius, M. Bertulis atsakymu tikriausiai nieko nenustebino – į pagalbą skuba arba kelionių agentūros, arba, jeigu yra laiko ir kantrybės, padeda internetas.

„Kruizą krokodilų pilna upe pas orangutangus galima rasti ir pačiam internete, tačiau mums čia pagelbėjo viena kelionių agentūra“, – nedaugžodžiavo jis.

Mantas neslėpė, kad pati kelionė paliko gilius įspūdžius ir nors iš pradžių norėjosi įamžinti kuo daugiau akimirkų, po kurio laiko tai tapo ne taip svarbu, kaip tiesiog pasimėgauti supančia aplinka.

„Išties, tai yra įdomi patirtis. Man tai buvo vienas romantiškiausių kelionėse nutikusių dalykų – lieki su savo mylimu žmogumi dviese laive, kuris lėtai skrodžia džiungles, pilnas įvairiausios gyvybės. Iš pradžių dar bandėm kuo daugiau visko įamžinti savo telefonais, bet po to nustojom tai daryti ir tiesiog pradėjome mėgautis kelione, vaizdais, garsais, kurie ypatingai suaktyvėja naktį. Rytais pažadina maisto kvapai, nes virėja jau būna paruošusi pusryčius. Saulėtekiai ir saulėlydžiai upėje taip pat būna ypatingi, o kur dar vietomis sutiktos medžiuose šokinėjančios beždžionės“, – pasakojo Mantas.

Patirtį, kai tris dienas praleido be ryšio priemonių, M. Bertulis vertino vien pozityviai ir sako, kad visiems būtų sveika kartais išlipti iš lekiančio naujienų srauto traukinio, stabtelėti bei apsidairyti aplink, pabūti čia ir dabar.

„Tikrai kiekvienam rekomenduočiau kartais stabtelėti, padėti telefonus į stalčius ir pabūti tiesiog čia ir dabar, be jokių perteklinių naujienų srautų. Įsijungus telefonus po trijų dienų supratome, kad tikrai nieko ypatingo nepraleidome, o ir pasaulis be mūsų nesugriuvo“, – sakė jis.

Kelionės metu Mantas pasidalindavo ir įdomiomis istorijomis. Viename įraše jis kandžiai šmaikštavo, kad tolimame žemyne paprasčiau susitikti su pažįstamais, nei Lietuvoje.

„Pirmą kartą keliauju taip toli, bet tuo pačiu ir taip arti. Toks jausmas, kad čia yra buvęs kas trečias mano pažįstamas. Kitas trečdalis mėnesio bėgyje dar atvažiuos. Nukeliauji tūkstančius kilometrų ir supranti, jog čia yra didesnė tikimybė susitikti su savo geriausiu vaikystės draugu ar buvusiu kolega, nei Lietuvoje“, – rašė jis.

Taip pat pasiskundė ir turistų gausa, kuri atbaido nuo lankytinų objektų.

„Po kelionių Kuveite, Dominikoje, Katare, Komoruose, Tanzanijoje, San Tomėje ir Prinsipėje ar net toje pačioje Šri Lankoje tos kilometrinės turistų eilės prie kiekvieno objekto man kelia kažkokią alerginę reakciją. Turbūt tuo klausimu jau esu tapęs pernelyg išlepęs šmikis“, – pasakojo jis savo paskyros sekėjams.


Kitame įraše M. Bertulis atskleidė detales apie kelionę po Borneo džiungles.

„Kartu su komfortu palikome patogųjį Balį bei jo apylinkes ir atskridome į Pangkalanbuun, iš kur mašina pasiekėme Kumai uostą bei sėdome į senutėlį dviejų aukštų laivą, kuriame jau mūsų laukė keturių žmonių įgula – gidas, virėja, kapitonas bei kapitono asistentas“, – rašė jis.


Dar viename įraše Bertulis džiaugėsi, kad pavyko apsilankyti ir Birutės Galdikas organgutangų tyrimų stotyje, kur jos pačios sutikti nors ir neteko, bet nemažai laiko galėjo stebėti gyvūnų gyvenimą iš arti.


Kelionės metu Mantui pavyko išpildyti ir seną svajonę.

„Įgyvendinau seną vaikystės svajonę – praleisti naktį namelyje medyje! Gal viskas ir atrodo ne taip romantiškai, kaip tuose vaikiškuose filmukuose, kuriuose matydavau panašius statinius, nes mūsų namelis ir elektrą, ir Wi-Fi turi, bet kaip už 15 eurų, tai visai įdomi patirtis su visokiais keistais garsais naktį“, – džiaugėsi įraše jis.


Paskutinę dieną Mantas su drauge nutarė praleisti ypač neįprastoje vietoje - dramblių prieglaudos viešbutyje.

„Pats įdomiausias jausmas, kai gulint lovoje matai, kaip pro tavo langus praeina vienas kitas dramblys. Tiesiog eilinė diena ofise. Ir viskas čia yra dedikuota drambliams – atskiras muziejus, galerija, kambariuose pagalvėlės, šviestuvas, net rankšluosčiai sulankstyti drambliuko formos. Žodžiu – tokia dramblių Meka. Naktis tarp dramblių kainuoja viso labo tik 100 eurų“, – pasakojo jis savo paskyroje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)