Su R. Marčėnu antradienį ir trečiadienį buvo galima atsisveikinti Kauno laidojimo namuose, kur buvo pašarvoti jo palaikai. Į salę abi dienas iš eilės rinkosi žinomą rašytoją pažinoję žmonės, kurie velionio šeimai linkėjo stiprybės ir skyrė užuojautą.

Šviesumo šarvojimo salėje suteikė artimųjų sumanymas – pastatytas projektorius, per kurį ant sienos buvo rodomos nuotraukos iš velionio gyvenimo.

Trečiadienį per pietus urna su R. Marčėno palaikais buvo išvežama į Petrašiūnų kapines. Žinomas vyras amžinojo poilsio atgulė Rašytojų kalnelyje.

Prie kapo apie velionį pirmoji pasisakė N. Marčėnaitė. Žinoma moteris padėkojo visiems susirinkusiems už geras mintis, siųstas jos tėčiui.

„Mes su Rusne ir visais kitais artimaisiais per šias porą dienų staiga pamatėme daug savo tėčio paveikslų. Kiekvieno jūsų širdyje yra po Rimantą Marčėną ir už tai esu labai dėkinga. Ačiū jums ir aš labai tikiuosi, kad iš čia jūs jį išsinešite savo širdyje“, – jautriai kalbėjo Nomeda.

Dar iki laidotuvių artimieji visų maloniai prašė, kad R. Marčėnas būtų pagerbiamas kukliai – ne vainikais, o vienu žiedu nuo žmogaus.

Laidojimo ceremonija buvo taip pat kukli, bet jauki. Visi susirinkusieji R. Marčėną pagerbė artimiausių žmonių būryje, kurie iškilmingai sugiedojo Lietuvos himną, o vėliau, užkasant urną, visi jausmingai atliko dainą „Rudens naktis sustojo“.

„Mes labai dėkingos visiems, kurie padėjo, kai labiausiai reikėjo – kai kartais jautėmės sutrūkinėjusios medicinos pagalbos įkaitėmis ar net aukomis.

Mes pakovojome ir tėtis pakovojo, bet dar tada, kai kalbėjo, spėjo pakartot, ką sakydavo pastaruosius 40 metų – nenorėčiau gulėti ir tik egzistuoti. Išeiti beveik taip ir pavyko.

Dabar atsisveikinsime. Norėtųsi – kuo ramiau, su jūsų palaikymu, mintimis, šio atsisveikinimo proga mums visiems prisimenant šalia esančius gyvuosius“, – sekmadienį savo socialiniame tinkle apie tėtį rašė N. Marčėnaitė.

R. Marčėnas gimė 1937 m. balandžio 4 d. Marijampolėje, K. Donelaičio vidurinę mokyklą baigė Klaipėdoje, o istorijos studijas – 1960 m. Vilniaus universitete. Dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, vėliau buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys ir naujai susikūrusios Istorijos katedros vedėjas. 2001–2006 m. Kauno technologijos universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas, docentas.