„Saugokitės šundaktarių. Atliekame pastarojo meto, o tiksliau keturių mėnesių veterinarijos paslaugų analizę ir galvojam... kas tokie tie, kurie save vadina veterinarais? Mintyse suku kelių mėnesių filmą atgal. Viskas prasidėjo prieš Velykas. Šuns kosulys dieną. Naktį, o ypač atsigulus. Sunkus kosulys ir dusulys. Klinika Kaune. Kraujo tyrimai, specialisto konsultacija. Diagnozė: neaiškios kilmės uždegimas ir skirtas daugeliui žinomas tradicinis augalinis vaistinis preparatas,suleidžiami kažkokie priešuždegiminiai. Susimoki ir eini „švęsti“, – rašė jis.
Tačiau šv. Velykų naktį kosulys vėl pasikartojo, o po švenčių šeima nuvyko į kitą kliniką Vilniuje ir atliko rentgeną. Tuomet veterinarijos klinikos gydytojams nerimą sukėlė augintinio plaučiai. Kitą naktį kosulys ir vėl kartojosi, todėl ryte sunerimusi šeima aplankė kardiologą, kuris, įvertinęs visų anksčiau atliktų tyrimų medžiagą, nustatė, jog tai galimai yra trachėjos uždegimas.
Tuomet suleidus vaistus ir šuniui davus triskart didesnę dozę jau anksčiau minėto augalinio preparato buvo pasakyta, jog kosulys turėtų baigtis po trijų dienų. „Tuomet kosulys buvo tik baisesnis ir prasidėjo dusulys. Lekiam į naktį budinčią kliniką. Patikrinama širdis, plaučiai ir suleidžiami vaistai.
Kosulio priežastis nustatyta. Daug sumoki ir eini namo. Šuo toliau dūsta. Kitą dieną vėl važiuojame į kliniką pakartotinam rentgenui. Šuo kriokia, o iš burnos jau bėga raudoni skysčiai. Tokį jį vartome ant stalo, nors tai mirtinai pavojinga. Atliekamas rentgenas. Jis vos kvėpuoja, raudonos išskyros bėga ant grindų, o panelė laksto ir valo, kad būtų gražu. Klausiau gydytojų, ką daryti. Žalius chalatus vilkintys veterinarijos gydytojai tik sustoję ratu gūžčioja pečiais“, – prisimena žinomas vyras.
Tuomet, anot jo, gydytojai pripažino, jog nežinojo, ką galėtų dar padaryti ir kaip padėti kenčiančiam šuneliui. Taip dar kartą paklojęs nemažą sumą ir negavęs atsakymo jis pats turėjo paimti į rankas šunį ir nešti jį į automobilį, nes dėl sparčiai blogėjančios sveikatos būklės pats jis jau nebepaėjo.
Vėliau jis sulaukė kiti kardiologo skambučio, kuris liepė skubiai atvežti šunį į jo kliniką. „Jam jau iš kelių sakinių tapo aišku, kad čia (problema) ne kosulys, o širdis ir reikia skubios reanimacijos. Gyvybė per dieną išgelbėjama. Taip su priežiūra smagiai gyvename. <...> Gal tas tikrasis kardiologas labai nepyksta kai aš pykstu, kad jis nepadeda kenčiančiam šuniui, nes padėti nebėra kuo, bet norėčiau paklausti tų kitų, kurie save vadina veterinarais. Kas jums leido užsivilkti žalius chalatukus ir vaidinti save medikais? Kas jums suteikė teisę suspaudyti sumas sąskaitai už nesuteiktas ir blogai suteiktas paslaugas? Kokio velnio imituojant darbą ir nenukreipiat pas specialistą, jei nieko neišmanote? <...> Dabar jau mes pateiksime sąskaitas atgal už visišką nekompetenciją. Nusikalstamą nekompetenciją.
Pagal tuo požymius, kuriuos čia aprašiau, panagrinėjus google kiekvienas asilas suras, kad tokiais atvejais pirmiausiai reikia žiūrėti į širdį. Bet jūs juk žiūrėjote ir klausėtė, bet negirdėjote nei karkalų plaučiuose, nei pastebėjote padidėjusį pulsą, kas buvo plika akimi matoma. Nežinote ir koks turi būti kvėpavimo ritmas ar ką signalizuoja padažnėjęs kvėpavimas. Tai – veterinarijos pagrindai. Jei nemokate skaityti, tingite pasidomėti klinikiniais požymiais ir esate mažaraščiai, nusivilkite žalius chalatukus, apsivilkite oranžines liemenes ir eikite kasti griovių. Bus daugiau naudos ir mažiau žalos“, – pasipiktinęs rašė jis.
Remdamasis savo patirtimi M. Sėjūnas sakė norintis įspėti visus, jog gražus internetinis puslapis dar nereiškia, kad klinikoje lauks profesionalūs veterinarai. „Tai gali būti ir savamokslių aferistų prieglauda. Taupykite pinigus ir saugokite savo ir augintinio sveikatą bei ieškokite tikro gydytojo“,– įspėjo jis.
