„Jeigu pažiūrėsime į oficialią pasaulinę statistiką, pastarųjų mėnesių, pastarųjų savaičių ir jeigu paanalizuosime bendras tendencijas pasaulyje, pamatysime, kad viskas vyksta gan stabiliai ir taip vyko visada. Taip, dešimtmečiais yra pastebima, kad mūsų Vakarų kultūroje skyrybų po truputį daugėja ir taip yra todėl, kad mes nebeturime tokio stipraus vertybinio ir moralinio pagrindo kaip anksčiau", - teigia asmeninio efektyvumo treneris Darius Ražauskas.

Holivudas daro stiprią įtaką jaunimui

Jo nuomone, keičiasi ir pačios auklėjimo sistemos, o jaunimui pavyzdį rodo garsenybės.

"Labai stiprią įtaką jaunesnei kartai daro šiuolaikinės žvaigždės, Holivudas. Kultūra yra labiau nukreipta į malonumų ieškojimą, degradaciją ir jokiu būdu ne į asketiško gyvenimo pasirinkimą. Įžymiems žmonėms yra sunkiau išgyventi kartu, nes jiems sunkiau tvarkytis su savo ego ir puikybe, kai nuolat aplinkui gerbėjai tave šlovina, seka, stebi, o štai su partnerniu kai gyveni visada, anksčiau ar vėliau atsiranda konfliktai.

Manau, kad jų skirisis dar daugiau, nes nepanašu, kad Lietuvos įžymybės itin vertintų šeimą, šeimos vertybes.
Darius Ražauskas

O tai, kad išsiskyrė kelios įžymios Lietuvos šeimos, aš iš to nedarau jokios tragedijos, nes Lietuvoje įžymybės niekada nepasižymėjo ypatingai tvirtomis šeimomis. Manau, kad jų skirsis dar daugiau, nes nepanašu, kad Lietuvos įžymybės itin vertintų šeimą, šeimos vertybes, eitų į kursus, mokytųsi ar labai puoselėtų dvasingumą.

Labai dažnas atvejis, kai žmogus staigiai atėjęs į šlovę ir pripažinimą, tiesiog bando tuo maksimaliai mėgautis negalvodamas, kaip išsaugoti ir subalansuoti savo charakterį, kaip išlaikyti savo vertybes ir gyvenimą“, – sako D. Ražauskas.

Darius Ražauskas

Statistika sukrečia

Panašios nuomonės laikosi ir šeimų psichologas Mykolas Truncė: „Ką darome, kai skaudžiu žodžiu persmeigiama mūsų širdis? Ogi „prisidengiame ir atsitraukiame“. Dar viena „dūris“ ir mes dar labiau „prisidengiame ir atsitraukiame“. Ir dar vienas dūris! Dabar jau mes nenorime būti skoloje ir duriame skriaudikui į „širdį su savo durklu“. Šis „prisidengia ir atsitraukia“.

Taip sutuoktiniai vienas kito širdį bado, kaip su peiliais tol, kol nusprendžia nebekentėti ir pasitraukti iš tokių santykių.

Statistika tokia, kad vidutinė per metus išsiskyrusių porų bendro gyvenimo trukmė iki skyrybų – 13 metų. Tai reiškia, kad per 13 metų sutuoktiniai taip supjaustė, sukapojo ir sukandžiojo vienas kito širdį, kad toliau taip gyventi tampa nepakenčiama.

Įžymūs žmonės turi jautrias širdis, tad jos ypatingai slepia tikruosius tarpusavio santykius demonstruodamos „gražų fasadą“, kuris slepia negražų ir skaudų elgesį vienas su kitu.
Mykolas Truncė

Įžymūs žmonės turi jautrias širdis, tad jos ypatingai slepia tikruosius tarpusavio santykius demonstruodamos „gražų fasadą“, kuris slepia negražų ir skaudų elgesį vienas su kitu. „Gražus fasadas“ padeda įžymybėms jaustis saugiau.

Kai įžymybė sako „Mes puikiai sutariame“, tai niekam nekyla net mintis paklausti jų „kokios trukmės yra jūsų nekalbadieniai?“. Be to, įžymybės yra labiau jautrios saugumui, nei kiti žmonės.

Svarbiausia šio saugumo dalis – įžymybės įvaizdis. Vien mintis, kad visuomenė sužinos, jog jų santykiai prasti, juos labai gąsdina. Todėl jie siekia sukurti iliuziją, kad jų santykiai – nuostabūs. Jie taip įtikinamai tai pateikia, kad visuomenė įtiki tuo, ko iš tikrųjų nėra.

Kai visuomenė sužino, kad įžymybė skiriasi, jiems tai yra „netikėta“. Tačiau pagal santykių dinamiką, jokio netikėtumo čia nėra. Pradiniai santykiai – „kada aš tave vėl pamatysiu“ po vidutiniškai 13 metų virsta į santykius „nebegaliu į tave net žiūrėti“, – tikina psichologas Mykolas Truncė.

Kai visuomenė sužino, kad įžymybė skiriasi, jiems tai yra „netikėta“. Tačiau pagal santykių dinamiką, jokio netikėtumo čia nėra. Pradiniai santykiai – „kada aš tave vėl pamatysiu“ po vidutiniškai 13 metų virsta į santykius „nebegaliu į tave net žiūrėti...
Mykolas Truncė

Astrologė Vaiva Budraitytė sako, jog čia neapsieinama ir be tai lemiančių dangaus kūnų išsidėstymų bei reiškinių. Vienas iš jų – mėnulio užtemimas.

Vaiva Budraitytė

Įžymūs žmonės retai skiriasi impulsyviai

„Užtemimai išties paveikia mūsų gyvenimus ir santykius. Iki rugpjūčio pastebimas sudėtingesnis periodas, kurio metu padaugėja nelaimių, konfliktinių situacijų ir skyrybų“, – DELFI sako Vaiva Budraitytė.

Taip pat ji pabrėžia, kad nereiktų sureikšminti žinomų porų kaip atskiros ar ypatingai negandų paveiktos grupės, nes jie mums labiau pastebimi, todėl ir jų gyvenimų posūkius esame linkę labiau pastebėti. Garsenybių skyrybos mums irgi taip paprastai neprasprūsta pro akis.

„Įžymūs žmonės retai skiriasi impulsyviai ir per milisekundę, nes jie dažnai turi aukštesnį intelektą. Taip pat turi pinigų, mėgsta pasikonsultuoti, pasiklausyti profesionalių, kritiškų nuomonių ir patarimų, todėl daugeliu atvejų tai nebūna labai skuboti ir greiti sprendimai.

Deja, mūsų nei darželyje, nei mokykloje, niekur, jokioje aplinkoje nemoko apie santykius.
Vaiva Budraitytė

Tai neretai per ilgą laiką susikaupusios nuoskaudos ir nepasitenkinimai, kurie, atkreipkime dėmesį, yra nesprendžiami, nors su nuoskaudomis, nepasitenkinimais ir nusivylimais galima dirbti.

Deja, mūsų nei darželyje, nei mokykloje, niekur, jokioje aplinkoje nemoko apie santykius, tad ilgojoje perspektyvoje labiausiai mes kenčiame ir daugiausiai tiek sveikatos, tiek įvairių kitų problemų turime dėl blogų vienų ar kitų santykių. Kitaip sakant, kai santykiai blogi šeimoje, kai mes patiriame stresą, nepasitenkinimą. Tada yra kelios išeitys: arba mes griauname santuoką, ardome, draskome šeimą – skiriamės. Arba panyrame į priklausomybes, kas irgi yra žalinga mūsų sveikatai, aplinkai ir gali net katastrofiškai baigtis.

Dar vienas variantas, kai mes gyvename bambėdami, prislėgti, apatiški, vangūs, ir nors nepasineriame į žalingus įpročius, bet tai taip pat kenkia mūsų psichinei sveikatai. Be to, spręsti susikaupusias problemas, kuo tu įžymesnis, kuo turtingesnis, yra sunkiau, nes visi sprendimai veda pirmiausiai per ego balansą. Tu turi išmokti kalbėtis, tu turi išmokti nusileisti, turi išmokti būti lakstesnis santykiuose, o kai tave darbe giria, kai tu turi nemažai pasiekimų ir kai tavo ego didžiulis, yra labai sunku pripažinti, kad su manimi ne viskas yra tobulai, kad aš esu netobulas, nors esu ant žurnalų viršelių, televizijos ekrane, bet aš vis tiek esu žmogus.

Tai yra gan sunku sau pripažinti, todėl žvaigždės dažniau renkasi skyrybas. Joms sunkiau dirbti su probleminiais taškais‘‘, – kalbėdamas apie žinomų žmonių skyrybas lėmusius veiksnius, Darius Ražauskas sako, kad tai vis dėl to dažniau yra pasėkmė tų problemų, kurios susikaupė per ilgą laiką ir nebuvo spręstos iki gautinio lūžio.

Sprendimas skirtis bręsta ilgai. Tai patvirtina skyrybų statistika. Vidutiniškai 13 metų reikia, kol sutuoktiniai priima sprendimą skirtis.
Mykolas Truncė

Panašios nuomonės laikosi ir psichologas Mykolas Truncė: „Sprendimas skirtis bręsta ilgai. Tai patvirtina skyrybų statistika. Vidutiniškai 13 metų reikia, kol sutuoktiniai priima sprendimą skirtis. Per tą laiką pora pasigimdo vaikų, kurie stabdo nuo skyrybų. Per bendrą gyvenimą sutuoktiniai užgyvena kažkokį turtą, kurio neteks skirdamiesi. Tai taip pat gali stabdyti nuo skyrybų. Visuomenės nuomonė apie įžymią porą taip pat gali stabdyti nuo skyrybų. Tačiau, kai sutuoktiniai tiek įskaudiną vienas kitą ir tos susikaupusios nuoskaudos ir nepasitenkinimas išaugo tiek, kad tas „širdies“ skausmas tampa nepakeliamas, įvyksta sprogimas (žiaurus ar stiprus konfliktas), kurio pasėkoje dedame tašką ir ieškome skyrybų advokato“.

Tokių jaunų žmonių, kaip dainininko Zayno Maliko ir modelio Gigi Hadid, aktorių Cole Sprouse ir Lili Reihart ar socialinių tinklų žvaigdžės Karolinos Meschino ir Jono Misevičiaus skyrybos tikriausiai nestebina taip, kaip pragyvenusių ilgametėje santuokoje. Vis dėl to, ar įmanoma sukurti tvirtą draugystę ir jauname amžiuje?

„Įmanoma, vienareikšmiškai. Tai patvirtina įvairūs pasauliniai tyrimai. Mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad žmonės, kurie sukuria porą būdami jauni ir yra vienas kitam pirmieji lytiniai partneriai, gali sukurti tvirtus ryšius. Nors šiais laikais skaisti mergina, ypač skaistus vaikinas atrodo lyg kažkas iš pasakos srities, bet, vis dėl to, pasitaiko ir tokių atvejų.

Mano konsultacinėje praktikoje yra tokių, kurie jauni sutiko vienas kitą, susituokė, yra vienas kitam pirmi lytinių santykių partneriai, pirmi partneriai su kuriais gyvena ir tai nuostabu. Statistika kalba šitų žmonių naudai, kad ir kaip bebūtų keista. Pasirodo, jaunas amžius nėra jokia kliūtis. Žinios yra kliūtis. Jaunas tu ar senas, jeigu tu neturi santykių žinių, jeigu tu nesi pasiruošęs keistis, dirbti, skaityti, žiūrėti, ieškoti, tada tu esi gilioje gilioje problematikoje.

Ir aš pažįstu tikrai nemažai jaunų žmonių, kurie, susidūrę su pirmosiomis santykių problemomis, susidūrė su savo pirmosiomis meilėmis, su tragedijomis, ypač šiuolaikinė jaunoji IT karta, jie nepuola į depresiją. Jie ieško sprendimų.

Jie pamato, kad čia blogas ne partneris ar aš pats, tiesiog mes šiek tiek skirtingai matome ir jaučiame pasaulį, nes mūsų psichologiniai tipai skirtingi“, – dalijasi pastabomis lektorius Darius Ražauskas.

Jis teigia, kad įsimylėjimas anksčiau ar vėliau praeina, o tada, jeigu norime išsaugoti santykius, kad tai padarytume – turime šviestis, domėtis ir dirbti.

Mykolas Truncė šiuo klausimu ne toks optimistiškas: „Žmogus per gyvenimą turi praeiti tris vystymosi stadijas. Pirmoje jis yra visiškai priklausomas nuo tėvų. Antroje – jis turi tapti savarankišku. Ir tik trečioje vystymosi stadijoje, kai žmogus išmoksta būti nepriklausomas priklausomybėje (santuokoje), tik tada jis gali tikėtis sėkmingų santykių.

Mykolas Truncė

Pastebima tendencija, kad pirmą kartą vedančių žmonių amžius vis didėja. Moterys dabar išteka apie 28 metus, vyrai – apie 30-tus.

Kitas tyrimas atskleidė, jog jauni žmonės dabar subręsta apie 30-tus metus. Dar kitaip sakant, tendencija - žmonės suauga ir subręsta vis vėlesniame amžiuje. Kiek kiekvienas individas yra pasirengęs brandiems santykiams, priklauso tik nuo gyvenimiškos patirties, kurią jam teko išgyventi ir nuo to, ką jis ar ji iš to išmoko“.

Vaiva Budraitytė abejoja jaunų žmonių galimybėmis sukurti tvarius ir ateitį turinčius santykius: „Jauni žmonės pernelyg skuba ir vos susidūrę su pirmosiomis problemomis, puola nuo jų bėgti vos kas nors ne taip. Jaunimas linkęs pasiduoti po pirmųjų sunkumų. Neilgai trukus jie pradeda naujas draugystes, tačiau vėl daro tą pačią klaidą – vengia problemų bėgdami“.

Skirtis nereikia skubėti

Tad gal nereikėtų bijoti paleisti žmogaus, su kuriuo nematai savęs ateityje ir ieškoti kito?

„Oleg Gadecki, Marina Targakova, James B. Peterson, Mark Gungor sako, kad nereikia lakstyti – išskyrus išimtinius atvejus, kai žmogus paskui tave patį laksto su kirviu. Arba jeigu tavo partneris naudoja tave kaip bokso kriaušę, tuomet reikia taikyti šoko terapiją, laikytis atstumo, gyventi atskirai ir pagyvenus askirai būna, kai kurie žmonės atsibunda, pasikeičia. Nereiškia, kad būtina tą pačią minutę skirtis, bet jokiu būdu nereikia gyventi drauge.

Reikia išvažiuoti ir aiškiai parodyti, kad su tuo nebus taikstomasi. Jeigu tai šiaip prasti santykiai, aš nepasakyčiau, kad teisinga taktika yra ieškoti naujo objekto, su kuriuo vėl nusivilsi, nes nusivilsi visais. Anksčiau ar vėliau, klausimas tik kada. Žymiai paprasčiau suvokti, kad nėra idealių partnerių, idealių porų, idealių žmonių taip pat nėra, todėl tvirtų santykių kūrimui reikia darbo. Nuolatinio.

Krizės buvo ir bus pas visus. Ar lėkti paskui naują meilę? Ne.
Darius Ražauskas

Krizės buvo ir bus pas visus. Ar lėkti paskui naują meilę? Ne. Įsimylėjimai ateina ir praeina, ir mokslas apie tai kalba labai aiškiai. Praeis su bet kuriuo, su vienu greičiau, su kitu lėčiau. Nes jeigu žiūrime į ilgalaikę perspektyvą ir norime ilgalaikio gyvenimo drauge ir auksinių vestuvių, tada ne skyrybos yra variantas, o tik darbas, darbas, darbas. Ir liūdniausia žinia ta, kad iš pradžių to nori tik vienas kažkuris poroje“, – tikina Darius Ražauskas.

Tikėtis, kad kitas tave padarys laimingu, yra mirtina klaida tavo laimingam gyvenimui.
Mykolas Truncė

„Tikėtis, kad kitas tave padarys laimingu, yra mirtina klaida tavo laimingam gyvenimui. Kai tik atiduodame atsakomybę už santykius antrai pusei, iš karto tampame bejėgiai. O bejėgiai žmonės yra aukos. Jie tikisi, kad kiti juos padarys laimingais. Tapę aukomis jie žiūri į antrą pusę ir matydami, kad antra pusė nesistengia padaryti jų laimingais, pradeda priekaištauti, kaltinti, menkinti antrą pusę“ – vardija psichologas Mykolas Truncė.

Skyrybos

Jis sako, kad tai veda tik į santykių griūtį ir neišvengiamas skyrybas. „Tik atsakomybės už santykius, atsakomybės už tai, kas vyksta tavo gyvenime prisiėmimas sau gali atnešti žmogui pasitenkinimą gyvenimu“ – priduria jis.

Paklaustas, ką patartų abejojantiems dėl santykių ateities, D. Ražauskas teigia, kad reikėtų neskubėti skirtis ir pamėginti surasti tikrąją problemų priežastį arba ramiai pralaukti šį etapą, pamėginti geriau įsiklausyti į save ir savo antrąją pusę.

„Neskubėti, palaukti. Bet nesėdėti rankas sudėjus ir verkti, kad man skauda dantį. Į problemas reikia reaguoti. Jeigu jautiesi santykiuose blogai, eik ir dirbk dėl jų, skaityk edukacines knygas. Iš jų galima daug išmokti. Nepakaks vienos, bet po truputį galima išmokti analizuoti ir suvokti, kas juose gerai, kas blogai.

Yra mokymų, psichologijos kursų, stovyklų. Man nuolat tenka pačiam dirbti su poromis, įvairiose stovyklose, grupėse. Nereikia skubėti skirtis, reikia bandyti santykius atgaivinti. Yra kvaila tai, ką į šiuos santykius investavai nuleisti i unitazą, nes santykius galima pataisyti ir po to jie net gali tapti gilesni, įdomesni, nes prieš tai galbūt buvo sukurti tik susižavėjimo pagrindu. O vėliau dirbant jie gali pereiti į giluminę pagarbą, giluminę draugystę, vienas kito žymiai subtilesnį supratimą ir pajautimą, kas sukuria gera jausmą viduje gyvenant poroje, kuri perėjo bent kelis gilesnius krizinius periodus ir juos išsprendė. Jie užsigrūdino ir užaugo drauge“, – pastabomis pasidalijo santykių ekspertas Darius Ražauskas.

Jam pritaria ir šeimų psichologas Mykolas Truncė sakydamas, kad į santykių ir šeimos išsaugojimą būtina investuoti daug darbo.

Astrologė Vaiva Budraitytė taip pat pataria nesiimti jokių skubotų veiksmų: „Kaip ir minėjau, iki rugpjūčio derėtų neskubėti ir palaukti priimant tiek svarbius sprendimus, tiek sprendžiant santykių klausimus. Iš savo darbo perspektyvos taip pat galiu pasakyti, kad pastebimas krizinis periodas – padaugėjo nelaimių, mirčių, skyrybų.

Derėtų sėdėti kaip pelėms po šluota ir pralaukti šį laikotarpį. Kad ir kaip norėtųsi pyktis ir veltis į konfliktus, ginčus, geriau išjungti telefoną ir laukti“.

Ji antrina kitiems pašnekovams - dešimt kartų reiktų pamatuoti ir tik tuomet kirpti, kitaip grius ne tik santuokos, nutrūks draugystės, bet ir užgrius kitos negandos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (245)