Oficialiuose teisės aktų dokumentuose rašoma, kad Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojami asmenys, kurie, nepaisydami gresiančio pavojaus savo gyvybei, gelbėjo žūvančius žmones. Tačiau apdovanotųjų asmenų bazėje Ž. Grigaičio pavardės DELFI rasti nepavyko, o neteisėtas valstybės apdovanojimų nešiojimas laikomas nusikalstama veika, už kurią baudžiama pinigine bauda.
DELFI susisiekus su pačiu Ž. Grigaičiu, šis patvirtino, kad savaitgalį segėjo būtent tą apdovanojimą. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius yra auksinis, puoštas raidėmis „SOS“ ir baltu balandžiu, nešančiu laurų šakelę.
Pasirodo, kad garbingą apdovanojimą gavo Žilvino močiutė – Elena Grigaitienė. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi moteris apdovanota 1999-aisiais metais. Tuo metu verslininko senelė jau buvo mirusi ir, kaip nurodo teisės aktai, šį prestižinį apdovanojimą galėjo atsiimti jos šeimos nariai. Konkrečiai šį kryžių atsiėmė E. Grigaitienės sūnus (Ž. Grigaičio tėtis).
Anot Žilvino, jo tėtis šį garbingą apdovanojimą segėdavo valstybinių švenčių metu, todėl jam mirus Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ėmė puoštis ir pats Žilvinas.
DELFI susisiekė su Prezidentūros komunikacijos skyriumi, kurie patikino, kad tokio klausimo jau yra sulaukę anksčiau.
„Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 19 straipsnyje bei Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų bei jų pakaitų nešiojimo taisyklėse yra nustatyta apdovanojimų ženklų nešiojimo tvarka. Joje nurodoma kokia tvarka apdovanotieji privalo nešioti apdovanojimus.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 520 straipsnis numato, kad Valstybės ordino, medalio ar kitokio valstybės apdovanojimo ženklo ar jų pakaito nešiojimas neturint tam teisės užtraukia piniginę baudą“, – DELFI teigė prezidento komunikacijos grupė.
Ž. Grigaitis: jį įsisegiau tik norėdamas pagerbti savo šeimą
Tuo tarpu pats Ž. Grigaitis tikino, kad nešiodamas savo senelės apdovanojimą jis nenorėjo nieko blogo ir tai darė tik norėdamas parodyti pagarbą savo šeimai.
„Šis kryžius yra gautas mano močiutės Elenos Grigaitienės vardu. Kiek anksčiau domėjausi, pagal apdovanojimų nešiojimo taisykles, jeigu mano močiutė yra mirusi ir jį iš prezidento Valdo Adamkaus atsiėmęs tėtis taip pat jau jau yra miręs, į oficialius renginius, pagerbiant šeimoje gautą apdovanojimą, pagerbiant pačią šeimą ir močiutę aš galiu jį įsisegti“, – manė jis.
Kaip pasakojo pašnekovas, garbingas apdovanojimas jo močiutei įteiktas dėl to, kad per karą ji išlaikė žydų mergaites. Anot jo, Jeruzalėje dėl šio žygdarbio Grigaičių vardu yra pasodintas medis.
Močiutei asmeniškai skirtą apdovanojimą ne kartą viešumoje segėjęs Ž. Grigaitis tikino, kad stengėsi susipažinti su jo segėjimo taisyklėmis, tačiau apribojimo, nurodančio, jog jo negali nešioji apdovanotosios giminaitis, nerado.
„Kiek aš aiškinausi, tai yra šeimos apdovanojimas, todėl jį įsisegiau tik savo močiutės atminimo vardu. (...) Man taip aiškino. Žinoma, jeigu mano močiutė ir tėtis būtų gyvi, tada man tikrai būtų negarbinga jį segėti. Bet dabar jie jau yra mirę, todėl norėdamas pagerbti savo šeimą aš metuose kelis kartus jį nešioju. Nemaniau, kad dėl to gali kilti diskusija“, – DELFI paaiškino jis.
Pasiteiravus, ar valstybinėmis progomis jo tėtis taip pat nešiodavo močiutei suteiktą Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių, Žilvinas patikino, kad taip. Būtent dėl to esą šiuo garbingu palikimu jis taip pat išdrįso pasipuošti.
„Jis jį nešiodavo pagarbiai, nes buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Kauno skyriuje. Jis tai darė norėdamas pagerbti mamos atminimą, jos gerus darbus. Jis net tas žydų mergaites atsiminė. O aš, norėdamas pratęsti tai, leidau sau iškiliomis progomis, pavyzdžiui, kaip Bastilijos paėmimo diena, jį įsisegti“, – pasakojo pašnekovas.
Sužinojęs, kad visgi nešioti šio konkretaus apdovanojimo Ž. Grigaitis negali, jis patikino, jog nuo šiol juo didžiuosis tik namuose, specialioje dėžutėje. „Padėsiu garbingoje vietoje“, – sakė jis.
Turniškėse paminėta Bastilijos paėmimo diena:
