„Sveikinu tave, meile mano, su labai svarbiu tavo gyvenime antruoju gimtadieniu – 13 metų blaivybės! Ačiū, kad ir mane vediesi kartu tuo teisingu keliu. Labai tave myliu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė atlikėja.
Kalbėdamas su DELFI E. Strasevičius sakė, kad pats šią dieną jau buvo pamiršęs, nes gyventi blaiviai tapo natūralu. Tik mylima žmona ir kiti artimieji neleidžia pamiršti antruoju gimtadieniu tapusios dienos.
„Tiesą pasakius, aš pats visai buvau pamiršęs apie tuos trylika metų. Taip jau sutapo, kad mano sūnėno gimtadienis kitą dieną. Atėjau jo pasveikinti, o jis sveikina mane su antruoju gimtadieniu. Aš jau tiesiog pamiršau, nes toks gyvenimas jau tapo natūraliu.
Gerti mečiau 2006 metų birželio 6 dieną. Trys šešetai buvo tokia simboliška data, tačiau ne data yra labai svarbi, o įvykis, kurį ji mini, – pasakojo jis.
Žinomas vyras ir atlikėjos prodiuseris pasakojo, kad visada šią dieną minėdavo santūriai. Nusipirkę torto ir žvakučių jiedu su Džordana susėsdavo ir prisimindavo, kokia tai svarbi diena.
„Tiesą pasakius, ir Džordanos blaivybės datą lengva prisiminti, nes ji metė gerti per Valentino dieną. Tikrai yra kuo didžiuotis, nes nėra paprasta sustoti ir kardinaliai kitaip pradėti gyventi. Sudėtingiausia yra pradžioje. Žmonės, kurie turi priklausomybę, turi ne vienos dienos problemą. Tai susikaupia per daug metų, o pirmas žingsnis yra prisipažinti sau, kad tu esi alkoholikas ir priklausomas žmogus. Nuo to turbūt reikėtų ir pradėti. Negali spręsti problemos, kurios nepripažįsti. Vėliau reikia noro ir laiko.
Galiu duoti ir pavyzdį. Dabar, kai karšta, nemažai vyrų prisimena tai, ką dažnai girdėjo nuo vaikystės ar reklamose. Karšta ir kaip gerai būtų paragauti šalto alaus, bet realybėje reikia išgerti šalto vandens ir lygiai taip pat atsigaivinsi. Tai juk troškulys, kurį reikia numalšinti vandeniu. Ne alaus, o vandens čia reikia.
Galbūt ir ne kiekvieno socialinė padėtis leidžia žmogui pripažinti pačiam sau ir garsiai, kad jis yra alkoholikas. Įmonės vadovas dvejoja, kaip čia pripažinti, kad esi alkoholikas. Dažnai nei šeima, nei draugai nesupranta ir žmogus neturi su kuo pakalbėti. Tai yra sudėtinga ir kai reikia slėptis, tampa dar sudėtingiau. Pakankamai dažnai ir mums su Džordana tenka padėti žmonėms. Vėliau gauname padėkos žinutę ir tai labai malonu. Tie pokalbiai būna ne penkių minučių, bet supranti, kad kiti reikalai gali palaukti, o čia žmogui galima išgelbėti gyvybę. Tikrai esame padėję ne vienam“.
E. Strasevičius sakė, kad padėjus žmonėms savo patirtimi ir ilgai pokalbiais vėliau tampa malonu gauti šiltą padėkos žinutę.
