Edvardas keblia situacija pasidalino savo socialiniame tinkle „Facebook“. Žurnalistas rašė, kad su juo susisiekė vieno paauglio teta, kuri yra labai išsigandusi ir nerimauja dėl savo sūnėno gerovės – jį gąsdina berniukas, kuris dažnai yra matomas besišypsantis televizijos ekrane.
Į diskusiją netrukus įsitraukė žurnalistė Sandra Žutautienė, kuri buvo viena iš tų, padėjusių berniukui ir jo talentui atsidurti televizijoje, tačiau žinoma moteris tikino, kad jei tokie įtarimai pasitvirtintų – ji tikrai nepilnamečio neužstotų ir už tokį elgesį tikrai jo nepagirtų.
Sekmadienį, Vaikų gynimo dieną E. Žičkus nusprendė dar kartą pakurstyti šią temą, visiems primindamas, kodėl negalima likti abejingiems.
„STOP piktiems komentarams ir neadekvatumui!!!
Vakar pasidalinau Mažeikių miesto žmonių pagalbos šauksmu dėl ten siautėjančio ir nebaudžiamu besijaučiančio 12-mečio, kurį išgarsino TV talentų šou.
Atsirado labai daug nukentėjusių ir ginančių vyruką (nors, koks jis ten vyrukas – vaikas dar ir tiek!).
Per tą dieną tarp šimtų pasidalinimų, komentarų, straipsniais virtusio mano įrašo, aš atradau ir noriu su jumis pasidalinti keliais dalykais, savo mintimis, kurie man svarbūs labai.
Paauglystėje pats buvau ta auka, iš kurio už kampo mokykloje atimdavo litą ir dar duodavo į dūdą. Gal dėl tų patyčių ir patirto smurto, mokyklos laikų nekenčiu iki šiol. Bet tada paaugliai su peiliais dar nevaikščiojo!
Dažnai esu kviečiamas pabūti motyvatoriumi jaunimui skirtose paskaitose, konferencijose, arenose rengiamuose renginiuose ir ten vis pasakoju ale savo sėkmės istoriją. Tą patyčių ir smurto dalį kažkodėl nutyliu – gi aš tapau kažkuo (TV, versle, visuomenėje), o tie agresoriai – sėdi cypėje, murkdosi šūde arba nedrįsta pakelti akių į mane gatvėje sutikę (taip nutiko praėjusį savaitgalį mano gimtame mieste).
Dėl ko užstoju man parašiusių šeimų vaikus ir jas pačias? Nes joks TV herojus (atsitiktinai ar tiesiog ne ten sėkmingai patekęs, tikrai nėra aukščiau visų kitų).
Ką tikrai supratau per šią dieną – tai, kad su kolege, kurios laida man neatrodo nei vertinga, nei prasminga, bet šioje situacijoje tapome bendražygiais. Taip, Sandra Žutautiene, mes esame pakeleiviai dabar ir kovojam už tas pačias vertybes. Manau. Tikiu.
Tik faktus, galbūt, matome skirtingai, nors tikslus ir keliame tuos pačius.
Aš esu PRIEŠ:
– kad vaikas apvaginėtų, muštų ir gąsdintų. Kad vaikas, būdamas tokio dar itin vaikiško amžiaus pasirodytų viešumoje nekondicijoje, persekiotų (ir su vyresniais vaikinais vytųsi merginas), grasintų, tai darytų jo mama ir t.t.;
– mudu abu dirbame TV ir visai nesvarbūs laidų formatai ar pažiūros – abu darome tai, ką manom esant teisingai (ginsim tai ir t.t.);
– kad suaugę DRĮSTŲ grasinti ir skatinti neapykantą komentaruose, absoliutintų tautines mažumas ar kaip kitaip žaistų tautos jausmais. Nekenčiu to ir nepateisinu niekaip;
– esu – UŽ pagarbą viešame bendravime, todėl trinu (ar bent jau stengiuosi tai daryti) visus komentarus, kurie persunkti neapykantos. Jei matote tokių, tai rašykit man ir aš tikrai reaguosiu!
Džiaugiuosi, kad mano viešoje erdvėje išreikšti žodžiai pagaliau privertė atkreipti dėmesį į užsisenėjusią problemą. Galbūt šis nepaprastai sudėtingas šiandienos viešumas paskatins kažką imtis veiksmų, nes per šiandien jau pabendravau ir su policija, Vaiko teisėm, žiniasklaida, NVO... Vadinasi, kad ta šūdina viešumo sistema tikrai veikia – ačiū jai, ir tikrai tada toliau ja naudosiuosi, jei tik galėsiu padėti bent vienam vaikui ar jo šeimai.
Būkim saugūs, ramūs, taikūs!“ – teigė žinomas žurnalistas.
E. Žičkaus komentarui opia tema pritarė ir jame minima S. Žutautienė. Moteris ir vėl neliko abejinga, primindama, kad ji taip pat yra prieš bet kokį smurtą.
„Išgirsti, patikrinti, padėti (žodžiu, veiksmais ar nukreipimu į atitinkamas institucijas) – svarbiausia. Tyčiotis, pasmerkti, užsimerkti – nevalia. Vis dar tikiu, kad gyvename blaivioje (ne apie gerkleles aš) ir teisinėje valstybėje“, – teigė ji.
„Ir dar, Edvardai, faktus matau tokius pačius. Tik bandau juos apkalbėti iš visų pusių. Dėkui už šį įrašą. Pagaliau jis teisingas. Jau nebesikartosiu, kad aš prieš smurtą ir nepagrįstą kaltės primetimą, nors niekada auka nebuvau ir mokėjau už save pastovėti, tačiau lygiai taip pat buvau auklėjama teisingai ir smurtautoja netapau“, – pridūrė Sandra.
„TV Pagalboje“ dirbanti moteris savo socialinėje erdvėje taip pat pasidalino keliais įrašais nepilnamečio, kuris galimai smurtauja prieš kitus, tema.
„Atnaujinimas po pokalbio su minimu vaikinuku. Edvardai Žičkau, gal bus aiškiau kas nors šitoje situacijoje ir baisūs komentarai liausis.
Pirmiausia, su juo ir jo šeima niekas net nebandė kalbėtis, bet turbūt dėl laiko stokos, nes komentarų rašymas daug laiko atima bet kuriam pasisakiusiam. Pokalbis buvo konkretus ir visai ne vaikiškas. Pirmiausia išklausiau, kaip vaikinukas gali paaiškinti savo elgesį. Pati nustebau, kad pagaliau išgirstas vaikas pripažino savo poelgius (smulkiau nesiplėsiu) ir žino, kad gali būti nubaustas už savo darbus. Vienintelis dalykas, ko bijo – būti atskirtu nuo šeimos. Vaikas prisiekė niekada nebenusikalsti ir būti savo tautos geruoju pavyzdžiu. Labai gailėjosi. Kiekvieną blogą poelgį paaiškino.
Tai jo neteisina. Nepaglosčiau ir aš. Tik išklausiau, ko prieš tai net nesistengė kažkas padaryti, ir patariau taip, kaip man atrodė teisinga.
Bet po viso pokalbio liko kartėlis dėl vienos priežasties: suaugusių žmonių komentarai, palinkėjimai. Vaikis pagaliau pripažino, ką pridirbo (prieš tai to nebuvo nei karto, nors ir blogi darbai kur kas menkesni buvo), bet jis lygiai taip pat moka skaityti, tad visi pasisakymai „pakasčiau jį“, „naikinti tokius“, „iš tokio gero nelauk“ sugula į vaikišką širdį, o ugningas temperamentas iššaukia norą gintis, kovoti, ko pasekoje nukenčia kiti. Pyktis gimdo pyktį. Ypač nesubrendusioje sieloje.
Auklėti, bausti, mokyti – būtina. Įžeisti ir pasmerki – nevalia. Aš pasirinkau išklausyti ir mokyti. Bausmę pritaikys institucijos.
„TV pagalbos“ juodinti neleisiu. Blogo elgesio netoleruosiu. Tylia pele irgi nebūsiu. Tačiau, žmonės, jūs patys suvokiate, ką rašote komentaruose? Jūsų palinkėjimai siaubingi. Ir po to stebitės, kodėl mūsuose tiek pykčio, agresijos. Būtent jūsų vaikai viską mato, viską girdi“, – pastebėjo S. Žutautienė.
