Vyras DELFI sutiko papasakoti apie šeimos staigmenas, praėjusius gimtadienius bei laukiančią neeilinę šventę.
„Mano šeima nepamiršo ryte pasveikinti. Atėjo jaunimas mano. Motiejus atnešė balioną, sako, tėti, čia tau, bet aš irgi paturėsiu. Meilė, mano mažytė, jau žino, ką reikia nešti. Tėčiui spragėsių atnešė. Žmona padovanojo didelę gražią dovaną, apie kurią slapta pasvajodavau, bet ji kažkaip suprato, ko norėčiau“, – kalbėjo Rolandas.
Apie tai, kad vyro laukia staigmenos, jis ėmė įtarti dar ketvirtadienio vakarą. Sūnus, kad ir kaip norėjo, tačiau paslapties nesugebėjo išlaikyti.
„Vakar vakare gulėjome lovoje visi kartu. Tuomet atėjo sūnus ir sako: „tėtukai, aš žinau paslaptį, bet tau nesakysiu“. Paklausiau, kokia ta paslaptis, o jis sako: „aš žinau, ką tau mama dovanos“. Paklausiau, ar tikrai. O jis atsakė, kad taip, bet neketino sakyti. Trečią kartą paklausus pasakė, kad dovanos balioną. Pasijuokėme, kad Motiejus mėgsta laikyti paslaptis, bet nemoka“, – prisiminė jis.
Vaikai auga lyg ant mielių
Vyras stebisi, kad sūnus jau taip stipriai ūgtelėjo. Šiuo metu Motiejui yra penkeri metai.
„Sūnus jau labai didelis. Mums pavyksta dėl visko susitarti, jis sukalbamesnis, turi savo nuomonę. Vakar ėjome į „Cirque du Soleil“ pasirodymą. Tačiau ėjome ne dviese, jis į pasimatymą pakvietė draugę iš darželio, jiedu valgė spragėsius.
Su sese jis taip pat labai gražiai bendrauja, švelniai elgiasi. Jis netgi darželyje ėmė labai vaikus prižiūrėti, kuomet šeimoje atsirado sesuo. Auklėtoja sakė, kad jis pasidarė švelnesnis. Prižiūri mažus vaikus darželyje, padeda jiems lovytes pasikloti, labai rūpestingas tapo“, – kalbėjo jis.
Vyras pasakojo, kad jų šeimoje gimtadieniai pakankamai nutolę vienas nuo kito, todėl galima drąsiai spėti pasitaupyti pinigų dovanoms. Motiejus gimęs kovą, Meilė vasarį, o Ieva spalį.
Skambino mamai, bet atsiliepė Jonas
Rolandas džiaugiasi gražia savo šeima, o sau palinkėti gali nebent kasdienių dalykų.
„Palinkėčiau sau daugiau kantrybės, daugiau laisvo laiko ir entuziazmo viskam, nes metams bėgant entuziazmo nebelieka tiek, kiek anksčiau. Tas maksimalizmas blėsta, o aš norėčiau, kad jis neblėstų, lydėtų mane dar ilgai“, – kalbėjo jis.
Be kita ko, Rolandas prisiminė, jog šiandien skambino mamai. Padėka, už atėjimą į šį pasaulį, kasmetinė jo gimtadienio tradicija. Tačiau vyro nuostabai, ragelį pakėlė ne mama, o Jonas Nainys.
„Jis buvo pas mano mamą į biurą nuvažiavęs, matyt, turėjo ten kažkokių reikalų. Sakau, būtum taip pakėlęs ragelį vakare, būčiau išsigandęs jau, o dienos metu nieko baisaus“, – juokėsi Rolandas.
Trankūs gimtadieniai – kas penkerius metus
Vyras tikina, jog gimtadienius labiau sureikšmina tuomet, kai sulaukia jubiliejų. Juos nori švęsti trankiau ir linksmiau.
„Pamenu, stipriai švenčiau trisdešimtmetį, nes jaučiau, kad noriu. O šiandien man suėjo 35 metai ir užplūdo toks pats jausmas. Nors, kartais pagalvoju, kam to reikia, juk galima paprastai, ramiai pabūti. Bet nusprendžiau ne ramiai, o stipriai paminėti.
Daug kas šiandien dirba, turi reikalų, todėl renkamės rytoj nuo 11 valandos. Renkamės sodyboje, kurioje prasidės teniso turnyras, tiems kas nemoka žaisti padės treneriai, kuriuos pasikviečiau. Kadangi pats esu susižavėjęs šiuo sportu labai stipriai, tai noriu įtraukti ir savo draugus, aplinką. O paskui jau prasidės vakarėlis“, – kalbėjo jis.
Vyras pritarė minčiai, kad tokia gimtadienio idėja daug smagesnė, nei vien tradicinė užstalė.
„Manau, kad smagu, jog gimtadienis suksis ne vien apie vakarėlį. Nes nueiti į restoraną, pavalgyti, pagerti ir eiti miegoti labai jau neįdomu. Nesu tas, kuris nori į kulinarijos studijas užsirašinėti, bet teniso turnyrą padaryti – tikrai puiki mintis. Tikiuosi, kad jis įvyks sėkmingai“, – kalbėjo Rolandas.
Vyras pasakojo, jog tenisą praktikuoja jau dvejus metus. Kiekvieną kartą į kortą eina kaip į šventę, todėl nori kuo daugiau draugų įtraukti į šią veiklą.
Buvę gimtadieniai ir netikėta dovana
Prieš penkerius metus Rolandas šventė savo trisdešimtmetį. Peržvelgęs šios šventės nuotraukas jis negali atsistebėti – negi taip atrodė?
„Mes net juokėmės su draugais, kaip mes atrodėme prieš penkerius metus. Atrodo, dar berniukai buvome. Nors ir pakankamai seniai, bet ir neseniai. Mūsų marškiniai labai juokingi tose nuotraukose. O tie penkeri metai prabėga taip greitai. Tada vyko tas užstalės gimtadienis. Kai visi susirenka prie stalų, groja kažkokia muzika, šalti, karšti valgiai, gėrimai, šnekamės ir pan. Juokingiausia, kad per tą gimtadienį aš buvau pasisamdęs vedėją, tokį vyruką, kuris turėjo palinksminti, kad svečiai nesėdėtų prie stalo. Mūsų chebra labai linksma, energingai stipri. Jie nesnaudžia, nelaukia, kol čia juos nustebins, o patys tave nustebina. Geriausia dalis, kai jau po vakarienės, 20:30 vakaro, vedėjas prie manęs priėjo ir paklausė, ar jis čia tikrai reikalingas, nes svečiai taip užsivedė, jog vedėjas atsidūrė antrame plane“, – kalbėjo jis.
Vyras prisiminė ir keisčiausią dovaną, kurią yra gavęs. Rolandas juokavo, kad tai buvo driežo ir drakono mišinys.
„Esu per gimtadienį gavęs tokį gyvūną, aksolotlį. Man jį padovanojo draugas Norbertas. Aš jam esu sakęs, kad jeigu man kažkas patinka, tai jam bus atvirkščiai. Mums patinka labai skirtingi dalykai. Jis vieną kartą pamatė šį gyvūną ir nupirko. Aksolotliai gyvena akvariume, minta žalia mėsa, yra balti, peršviečiami. Jie primena driežo ir drakono mišinį.
Draugas padovanojo man šį gyvūną, manydamas, kad man jis patiks, nes jam jis labai šlykštus. Tačiau šiuo klausimu mes sutariame, tai, kas šlykštu vienam, bus šlykštu ir kitam“, – sakė jis.
Kiek laiko paauginęs šį gyvūną, vyras susirado skelbimuose žmones, kurie augina juos bei myli ir padovanojo jiems.
