Televizijos laidoje „Bus visko“ vyras nusprendė papasakoti apie gyvenimą su turtinga moterimi ir skyrybų priežastis.

Daug keliaujantis, puikiai atrodantis vyras ne visada buvo toks. Jis atvirauja, kad vaikystėje ir paauglystėje tikrai nebuvo gražuolis, jo figūra buvo putli. Vyras pasakoja ir apie tai, kad nuo mažų dienų ieškojo paguodos svaigaluose, nes nesijautė laimingas.

„Pirmą kartą gerai prilupau ir reikėjo vakarą praleisti apsikabinus tualetą, kai buvau vienuolikos metų, pirmą kartą parūkiau penkerių metų, o pirmą kartą parūkiau žolės 13 – 14 metų“, – praeitį prisimena vyras.

Žilvinas anksti metė mokyklą, 15-kos metų emigravo į Airija dirbti juodžiausių darbų ir stebėjo, kaip jo gyvenimas ritasi į dugną, daug gerdavo. Jautė depresijos simptomus.

„Buvo toks dugnas, kai nežinojau, kam aš reikalingas šiame pasaulyje, kam gyvenimas reikalingas man. Blogiausia yra, kai nėra jokio tikslo absoliučiai gyvenime. Tu nieko nenori, netgi keltis iš lovos“, – prisimena jis.

Tačiau vyras pakeitė gyvenimą, ėmė sportuoti, likimas jį suvedė su kino operatoriumi Algimantu Mikutėnu, kuris įtikino jauną vyrą, kad Holivude jo laukia šviesi ateitis. Tačiau kelias buvo ilgas ir sunkus.

Jis guodėsi, kad sunku sukurti santykius, kai neturi nuolatinių namų, o mėnesių mėnesiais apsistoji tose šalyse, kuriose gauni vaidmenis. Dėl meilės lietuvis buvo pasiryžęs netgi mesti aktoriaus karjerą.

Julijos grožis apsuko galvą

Gyvendamas Maskvoje Žilvinas sutiko septyneriais metais vyresnę Rusijos oligarcho Nikolajaus Sarkisovo žmoną, moteris kaip tik tuo metu skyrėsi. Staiga įsiplieskusi meilė neprabėgus nei metams Žilvinui ir Julijai padovanojo dukrą, moteris išsikraustė gyventi į Paryžių ir pakvietė Žilviną keliauti kartu.

„Kai mes susipažinome, galbūt nebuvau pametęs galvos, bet man ji atrodė tikrai labai įspūdinga moteris visomis prasmėmis. Įsiminė tai, kad mums viešint Italijoje, visi Italai į ją tiesiog išpūtę akis žiūrėdavo, nes ji aukšta, blondinė, figūringa. Tai paveikė mano vyrišką ego, supratau, kad visi jos nori, o ji mano.

Nors aš mačiau jau labai anksti, kad tai ne mano žmogus, kad mes labai skirtingi, pas mus konfliktai iš niekur atsiranda... Bet tai, kad jos visi nori, o aš ją turiu, uždėjo man tuos rožinius akinius, kad galbūt viskas ir įmanoma“, – kalbėjo jis.

Tapo daiktų vergu

Paryžiuje Julija aktoriui siūlė lengvą ir nerūpestingą gyvenimą, tačiau Žilvinas nesutiko gyventi iš gražuolės vyro pinigų. Ketino įgyvendinti seną svajonę ir dirbti gaisrininku. O kad pinigų užtektų dar ir „Louise Vuitton“ parduotuvėje įsidarbino. Tačiau paskutinę minutę sudvejojo, pernelyg skyrėsi jų gyvenimai bei vertybės.

Vyras visada įsivaizdavo, kad pinigai suteikia laisvės, tačiau pažinęs Juliją suprato, kad yra priešingai, žmogus tampa daiktų vergu. Jeigu anksčiau susiruošti kelionei pakakdavo pusvalandžio, per kurį į vieną lagaminą susikraudavo būtiniausius drabužius, gyvenant su buvusio oligarcho žmona, į dviejų savaičių kelionę Tailande, jie pasiėmė net septyniolika lagaminų.

„Devyni lagaminai dar yra nieko, yra buvę, kad ir septyniolika lagaminų susikrovėme, ir, atrodė, kad visko reikia. Čia ne man vienam, aišku, o šeimai. Ir nors visur buvo darbuotojai, kažkaip vis tiek turėjau tuos lagaminus tampyti. Tokia ten ir ta laisvė. Dar kitas dalykas, kad kai pasiimdavau vieną lagaminą, tiksliai žinojau, ko man reikia, kas ten yra. O kai tų daiktų vis daugėjo, tu jau nebežinai, pasimeti, ką rengtis, kaip rengtis.

Ir paradoksalu, bet iš visos spintos pilnos rūbų, beveik visada rengdavausi tuos pačius drabužius. Todėl ilgainiui, aš tų visų pasirinkimų atsisakiau, nes tai labai sunku“, – prisimena Žilvinas.

Turtai brangesni už draugystę

Vyrui buvo sunku stebėti turtuolių elgesį su savo darbuotojais. Jam per kūną eidavo šiurpai, kai išgirsdavo rėkimą bei užgauliojimus. Juokinga buvo stebėti, kokie neįgalūs visi tampa praradę savo asistentus. Taip pat suprato, kad turtai jiems brangesni už artimą draugystę.

„Būdavo tokie konfliktai, kai išgirsdavau, kad aš tau išleidau tiek ir tiek, o tu net negali kažko padaryti. Tie žmonės nelabai supranta tų elementarių dalykų. Jei jie tau kažką padovanojo ar nupirko, tai jie jau turi teisę į tavo savigarbą, asmeninį laiką, turi teisę elgtis su tavim, kaip su asmeniniu personalu, man tai visiškai neįtiko“, – pasakojo jis.

Buvo nuolat žeminamas Julijos

Yra žmonių, kurie dėl materialių dalykų gali užsimerkti ir aukoti savo orumą, tik ne Žilvinas. Vyras prisimena, kad Julija nevengdavo kelti dramų viešose vietose, žemino jį prie draugų ir artimųjų, o tai stipriai prasilenkė su jo tobulų santykių įsivaizdavimu. Supratęs, kad konfliktai nesiliaus, priėmė sunkų sprendimą ir su savo dukra ir jos motina nesimatė pusę metų.

„Paskutinis lašas, privertęs mane išeiti iš tų namų buvo konfliktas. Jo metu toje pačioje patalpoje atsidūrė ir mano dukra ir ji apsiverkė. Aš pamačiau jos ašaras ir supratau, kad jei aš liksiu tuose namuose ir tie konfliktai toliau tęsis, tą matys mano dukra ir besivystančiai vaiko psichologijai bus dar didesnė žala, nei tai, kad manęs apskritai nebus.

Tas pusmetis, kai nesimatėme, buvo labai sunkus, bet jis buvo į naudą. Tas žmogus suprato, kad manęs nežemins ir kad su manimi ne taip lengva. Ji suprato, kad jeigu ji nori, jog aš būčiau dukros gyvenime, tai ji manęs nežemins ir tas šaltas dušas suveikė, dėl to mes dabar turime gerus santykius“, – prisimena Žilvinas.

Julija Vilniuje nusipirko namus ir su dukra čia atvažiuoja. Buvę mylimieji išmoko sutarti dėl dukros ir netgi gali vadinti vienas kitą draugais.

Visą Ž. Trato interviu galite pamatyti laidoje „Bus visko“ čia: