Piršlybas Kenijoje M. Katleris planavo itin kruopščiai ir apie šį būsimą jo žingsnį žinojo tik kartu keliavę bičiuliai „piršliai“ – Indrė ir Mantas Stonkai. Pasiteiravus, ar komikas nebijojo, kad oro uoste apsauga staiga gali paprašyti patikrinti jo bagažą ir tokiu atveju netikėta rasti Aistei skirtą sužadėtuvių žiedą, pašnekovas neslepia, kad apie tai pagalvojo tik paskutinę minutę.
„Labai geras klausimas. Tiesą sakant, iš anksto nepasigooglinau, kaip veikia deimantai visuose rentgeno aparatuose. Baimė atėjo tik tada, kai jau stovėjau eilėje prie patikros. Buvau žiedą įsimetęs į kuprinę, uždėjau ją ant konvejerio ir pradėjau galvoti, ką čia Aistei pasakyti, jeigu lieps kuprinę pradaryti. Galvojau, liepsiu jai staigiai eiti ir nupirkti kažką, gal gintariukų kokių, bet paskui mąstau – kam tie gintariukai Kenijoje“, – juokiasi jis.
Laimei, kol Mantas galvojo apie šį atsarginį planą, jis sėkmingai perėjo per patikrą, o kuprinė su romantišku sumanymu viduje nesupypsėjo. Deja, nemalonių netikėtumų per šią kelionę komikui vis dėlto nepavyko išvengti.
„Buvo dar kitas įvykis, kai dėl sukilusios temperatūros reikėjo važiuoti į ligoninę. Gulėjau lovoje, laukiau taksi, o Aistė sugalvojo, kad pasus reikia paimti. Atsegė kuprinę ir girdžiu, kad jau knaisosi. Širdis vos nesustojo. Labai gerai, kad ne tame pačiame skyriuje laikiau žiedą ir dokumentus“, – su šypsena streso kupiną akimirką dabar pasakoja Mantas.
Nors klausimų apie būsimas vestuves Mantas ir Aistė girdėjo jau ne vienerius metus, šioje kelionėje, anot komiko, jo mylimoji tikrai neįtarė jo būsimo romantiško gesto.
„Ji sakė, kad visiškai to neįtarė, tad arba ji iš tikrųjų taip jautėsi, arba ji yra labai gera melagė, nes tikrai atrodė nustebusi, kai pasipiršau. O aš jai dar tokias užuominas prieš kelionę mėčiau, kad piršiuosi Kenijoje, bet taip, kad galvotų, jog tikrai nesipiršiu, nes aš niekada nepadarau to, ką pažadu. Žodžiu, sužaidžiau čia labai gudriai“, – juokiasi ką tik iš atostogų grįžęs M. Katleris.
Paklausus, kaip pats jautėsi kelionės metu, žinodamas, kad jau netrukus savo mylimajai užduos lemtingąjį klausimą, Mantas tikina, kad jaudulį pajuto vos penkios minutės prieš priklaupiant ant vieno kelio.
„Jaudinausi tik tada, kai supratau, kad viskas – dabar yra tas momentas. Tai tas penkias minutes buvo nemažai įtampos. Vaikščiojau ratais, bandžiau neišsiduoti. Bet tikrai nebuvo sunku suprasti, kad būtent tas momentas buvo tinkamas.
Pirmas dvi dienas su Stonkumi baseine nuolat gėrėme kokteilius, o esant neblaiviam pirštis nenorėjau. Netrukus atėjo vasario 14-oji, o aš tikrai ne toks bičas, kuris peršasi per Valentinkę. Vasario 15-ąją stipriai viduriavau – jei apibūdinti pratekėjimą, tai būtų šeši lašiukai iš šešių (juokiasi). Tai irgi atkrito.
Vasario 16-oji – jau yra nuostabi šventė, todėl supratau, kad reikia laukti safario. Praleidome nuostabią dieną stebėdami gyvūnus ir vakare turėjome nakvynę nerealioje vietoje, nuo kurios matosi Kilimandžaro kalnas. Net nežinau kaip dar būčiau galėjęs permušti tokį ansamblį“, – šypteli jis.
Dar iki kelionės į Keniją Mantas juto didžiulį palaikymą iš savo artimų bičiulių – M. ir I. Stonkų, kurie ne tik žinojo apie jo planus dėl Aistės, bet ir stipriai prisidėjo prie jų romantiškos draugystės pradžios.
„Jie negalėjo to nežinoti – Stonkai yra pagrindiniai mūsų piršliai. Indrė net ir žiedą padėjo išrinkti. Aš tik išsitraukiau žiedo dėžutę ir visi viską suprato... Stonkai išsitraukė telefonus, pradėjo filmuoti, kas dabar yra visiškai įprasta. Labai džiaugiuosi, kad taip padarė, nes neatsimenu nė vieno žodžio, ką pasakiau. Tuščia vieta atmintyje buvo tos kelios minutės. Tik praėjus kelioms valandoms visi peržiūrėjome ir pasijuokėme. Manau, buvo labai mielas momentas. Tikrai nebuvo gėda žiūrėti į mus pačius“, – džiaugiasi pašnekovas.
Pasiteiravus, kaip ir kada ilgai lauktą žinią apie būsimas vestuves priėmė šeima, Mantas juokiasi, kad jie patys to pranešti nespėjo.
„Tiesą sakant, artimieji tai sužinojo iš DELFI. Nebuvo toje vietoje nei ryšio, nei gero interneto. Bevielio interneto užteko tik vienam įrašui, o juo pasidalinti prireikė dvidešimties minučių. Tėvams rašėme žinutes, bet kaip suprantu, nenuėjo. Tai ačiū Dievui yra DELFI – kitaip tėvai būtų likę nežinioje“, – juokiasi jis.
„Tėvai tikrai labai patenkinti, bet jau iškart klausia: „Kada vaikai?“, „Kada vestuvės?“. Neduoda pailsėti mums“, – šypteli Mantas.
Aistė po vestuvių planuoja pasiimti Manto pavardę ir tapti Katlere. „Sakė Katlerienė gali būti tik viena – mano mama. Su Džordana Butkute galės daryti turą per arenas „Karalienė ir Katlerienė“, – pokštauja komikas.
Jau grįžus į Lietuvą ir šiek tiek atslūgus emocijoms, Mantas pagaliau gali atsikvėpti ir pasidžiauti, kad viskas įvyko tobulai.
„Vasario 19-oji nuo pat pradžių iki galo ėjo kaip per sviestą. Net keista. Visada galvojau, kad bus kažkokių trukdžių. Juo kuo labiau planuoji, tuo labiau viskas pabėga nuo tavęs. Bet neturėtų nusiminti ir vaikinai, kurių piršlybos nesusiklostė taip, kaip jie planavo – ar žiedas buvo per mažas, ar lyti pradėjo, ar ant drąsos išgėrė šiek tiek ir nepaskaičiavo... Koks skirtumas! Svarbu, kad turi žmogų, kuris nori praleisti su tavimi visą gyvenimą. O visa kita tai tiesiog yra smulkmenos“, – tikina jis.
