„Esu dėkingas už galimybę susitikti su Jonu Meku 2018-ųjų balandį Londone, kai jis ten atskrido pristatyti paskutiniosios savo knygos „Conversations with filmmakers“ („Pokalbiai su filmininkais“). Tai buvo vienas paskutiniųjų lietuviškų jo interviu.
Jonas mūsų su fotografe laukė viešbutyje, ramiai sėdėdamas su savo sūnumi Sebastianu bei vilkėdamas sau įprastą mėlyną uniformą ir beretę. Jam tada buvo 95-eri“, – į prisiminimus paniro Karolis.
DELFI pašnekovas sakė, kad labiausiai jį nustebino nepriekaištinga J. Meko lietuvių kalba, nors Niujorke jis gyveno beveik 70 metų.
„Jonas virtuoziškai žaidė lietuvių kalba. Pavyzdžiui, į klausytojo užduotą klausimą „ką daryti, jei nepavyksta kurti“, jis atsakė „tai nekurk – geriau sukurk laužą. Užsiimk kitokia kūryba.“
Jonas buvo fiziškai nusilpęs, bet emociškai pilnas bene vaikiško entuziazmo. Vienu momentu jis pradėjo mus su fotografe filmuoti ir tada pasakė apie savo gyvenimo moto – gyventi kaip kameros objektyvui, fiksuoti tai, kas yra prieš jo akis, nesisieloti dėl praeities, nes jos negali pakeisti“, – pasakojo K. Vyšniauskas.
Pasak žurnalisto, nors J. Mekas visada garsėjo kaip žmogus, kuris visada ir viską filmavo, archyvavo, bandė išsaugoti bei Niujorke įkūrė kino centrą-muziejų „Anthology Film Archives“, jis puikiai suprato būties laikinumą. „Jis suprato, kad net šiandienai geriausi kino archyvai vargiai išliks po kelių šimtų metų. Jis suprato ir žmogaus laikinumą ir dėl to nesisielojo.
Interviu metu jis sakė: "matai, yra šitaip...Jeigu tiki, kad atėjai iš žemės ir į žemę sugrįši. Ir ten viskas pasibaigs. Yra vienas dalykas. Jeigu tiki, kad atėjai iš šviesos ir mes grįšim į šviesą, tai yra kitas dalykas". Paklausiau, kuo jis tiki. ir jis atsakė: „Aš tikiu, kad mes atėjom iš šviesos ir esam pakeliui atgal į šviesą“.
Anot žurnalisto K. Vyšniausko, liūdniausia yra žinoti, kad šis iškilus menininkas daugiau niekada nebekurs, o jo kino archyvas jau yra baigtas.
„Tačiau savo pavyzdžiu jis parodė, kad amžius ne kliūtis imtis naujų projektų ir džiaugtis gyvenimu, keliauti, sutikti naujus žmones.
Manau, kad Lietuvoje lig šiol nėra tinkamai suprasta Meko įtaka eksperimentinio kino plėtrai, mažai žinoma apie jo darbus su kultiniais Andy Warholu ir Yoko Ono ar straipsnius Niujorko žurnale „Village Voice“. Viliuosi, kad dabar bus proga Lietuvai prie Meko sugrįžti, o gal jį atrasti“, – sakė jis.
Visą Karolio interviu su J. Meku galite rasti NYLA podkaste.
Primename, kad žinomas lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius, dažnai vadinamas amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu, mirė savo namuose trečiadienio rytą Amerikos laiku. Menininkas mirė eidamas 96-uosius metus.
Šiuo metu Jonas Mekas gyveno ir dirbo Niujorke.
2007 m. spalį J. Mekui Prezidentas Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę.
2008 m. balandžio 1 d. už nuopelnus meno ir mokslo srityse Austrijos Menų komiteto sprendimu įteiktas aukščiausias Austrijos apdovanojimas – Pasižymėjimo ženklas. Jį įteikė Austrijos prezidentas Heinz Fisher. Gavęs šį apdovanojimą, J. Mekas taip pat tapo Austrijos Menų komiteto nariu.
2011 m. birželio 30 d. Biržų rajono savivaldybės sprendimu Jonui Mekui buvo suteiktas Biržų garbės piliečio vardas.
