Pasiteiravus, kokios buvo šios jo atostogos, žinomas vyras pastebėjo, kad poilsį visada planuoja pats ir vyksta tik gerai ištyręs miestus, gamtą ir žinodamas vietą. „Man tai tarytum meditacija po darbo. Grįžęs namo vakarais galiu valandų valandas knaisiotis po keliautojų rekomendacijas ir apžvalgas. Man tai yra beveik toks pats malonumas, kaip ir pati kelionė.
Kadangi mūsų draugų kompanija Tailande lankėsi nebe pirmą kartą, pasirinkome mažiau turistų lankytą maršrutą. Įsimylėjau mažytę Ngai salą, kurioje vos keli nedideli viešbučiai, keletas restoranėlių ir, žinoma, masažo salonų ant vandenyno kranto. Tai rojaus kampelis su mažai žmonių ir nuostabiu balto smėlio paplūdimiu“, – pasakojo jis.
Kiek vėliau Saugirdas su savo bičiulių kompanija aplankė ir Yao Yai salą. Anot žinomo vyro, ji yra visiškai kitokia, daug didesnė, tačiau ne mažiau įdomi.
„Na, o pabaigai keliavome į Khao Lak regioną su kvapą gniaužiančiu nacionaliniu parku. Būtent šis parkas įkvėpė „Avataro“ kūrėjus. Filme atkartojami parko gamtos motyvai“, – su šypsena pasakojo Saugirdas.
Kaip pasakojo pats keliautojas, atostogose netrūko nei laiko poilsiui, nei pasimėgavimui skaniausiu maistu ar laiko maloniam masažui.
„Esame darboholikų kompanija, todėl visų rytai prasidėdavo tradiciškai – pusryčiais ir valanda prie kompiuterio patikrinant darbų pulsą, o vėliau leidomės tyrinėti vietoves, grožėtis gamta ir tiesiog eiti pasivaikščioti aplankant vietinius. Juk įdomiausia pajausti vietinių gyvenimo ritmą.
Tailandas netinkamas gulėjimui prie baseino. Bent jau mano supratimu Tailande reikia keliauti ir mėgautis atradimais. Nesuprantu žmonių, kurie čia atskrenda kaip į kokią Turkiją ir dvi savaites praguli tame pačiame viešbutyje prie baseino. Siaubas kažkoks“, – pasakojo jis.
Pasiteiravus apie didžiausią nuotykį Saugirdas prisiminė prognozuotą uraganą. Tuo metu buvo kalbama, kad Tailande ir Mianmare audra sutrikdys iki 5,3 mln. žmonių gyvenimą.
„Tuo uraganu gąsdino visa žiniasklaida. Nieko baisaus nenutiko ir laimei audra mus aplenkė, bet nerimo tikrai buvo. Artimieji nesustodami mums rašė žinutes ir klausė, ar viskas gerai. Tačiau viskas tikrai buvo gerai“, – juokėsi jis.
Ne ką mažiau nuostabos S. Vaitulioniui sukėlė ir apsipirkimas vietinėje parduotuvėje, kur mažametė prekiavo ne tik vandeniu, bet ir alumi. „Užsukęs į vietinę krautuvėlę nusipirkti vandens pamatai, kad už prekystalio ramiu veidu sėdi daugiausia aštuonmetė ir pardavinėja ne tik vandenį, bet ir alų. Pas mus juk ne tik parduotuvę uždarytų, bet dar ir tą jaunąją pardavėją iš tėvų atimtų.
Kai užsuki į masažo saloną – nenustebk, jei pritrūkus masažisčių, papildoma bus pakviesta iš gretimo restoranėlio virtuvės.
Mums taip ir nutiko. Vienam bičiuliui kojų masažą atliko virėja. Ir sakė, kad labai neblogai tai darė. Azijoje nustebti gali kiekvieną dieną – gamta, nepaprastai gardžiu maistu, ar problemų sprendimais, kurie kartais išversdavo iš koto. Tarkim, mane visada stebino elektros laidų raizgalynas ant stulpų – kaip jie ten kažką susigaudo!? Tai vieną sykį matėme, kaip „elektrikas“ laidų jūroje kažką perrišinėja tiesiog plėšydamas marškinėlius ir audinio gabalais surišinėdamas laidus „grupėmis“. Lietuviška darbo sauga gautų infarktą. Prisiekiu“, – juokėsi jis.
