Panevėžio apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad E. Dragūno namo statybų bylą nusprendė grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Tai reiškia, kad teismo sprendimas, kuriuo atlikėjui per šešis mėnesius reikia nugriauti savo namą, neįsigaliojo ir bent artimiausiu metu griauti nereikės – trijų apeliacinės instancijos teismo teisėjų sprendimu, E. Dragūnui dabar jau panaikintu sprendimu buvo skirta iš esmės visa pastato nugriovimo finansinė našta, o tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą yra neproporcinga priemonė.
Tuo metu E. Dragūnas mano, kad laimės sveikas protas, o ne, jo nuomone, blogi įstatymai.
„Aš džiaugiuosi, kad bent jau teismas mane išgirdo“, – po trečiadienį paskelbto sprendimo DELFI sakė E. Dragūnas. Jis prisipažino, kad jau namą beveik įsirengė ir po mėnesio planuoja jame apsigyventi.
„Aš visada, kaip ir bebūtų, tikiu laisva Lietuva, čia gyvenu ir niekur nebėgu, gal mūsų šalyje ir yra keistų žmonių ir keistų sprendimų, tačiau bet kokiu atveju, protas yra šioje valstybėje – manau, kad viskas išsispręs į gerąją pusę, mano naudai, o ne į blogai sukurtus įstatymus“, – sakė vienas populiariausių šalies atlikėjų.
Dar 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Egidijui Dragūnui ir įpareigojo jį per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos namą nugriauti. Teismas tokį savo sprendimą grindė tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nustačiusi statybos pažeidimus, prieštaraujančius teisės aktams, negalėjo išduoti E. Dragūnui leidimo statyti naują statinį saugomoje teritorijoje, pranešė Panevėžio apygardos teismas.
Bylą rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio teisėjų kolegija nesutiko su Vilniaus teisėjų išvadomis ir nurodė, kad šio teismo sprendime nėra motyvų, o pats sprendimas priimtas nepagrįstais bylos įrodymais.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs E. Dragūno ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų, tarp kurių ir projektuotojo pateiktas paaiškinimas bei jo atlikto šlaito nuolydžio apskaičiavimas.
Anot teisėjų, žemesnysis teismas neatsižvelgė ir į teisės normų, reglamentuojančių statybą, liberalizavimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad pagal ginčijamo statybos leidimo metu galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas valstybės saugomoje teritorijoje yra neleistina tam tikro ploto ir tūrio statinio statyba.
Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad priešingai, Saugomų teritorijų įstatyme nėra nustatyti leistinų statyti statinių plotai, aukštingumas, užstatymo plotas ar intensyvumas. Be to, įstatymo nuostatos leidžia numatytais atvejais statybai parinkti ir kitą vietą, nei buvusi senų statinių vieta asmeniui nuosavybės teise priklausančiame sklype.
Skundus nagrinėjęs teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams masto, kaip ir netyrė statybos padarinių šalinimo pasekmių – valstybei galinčios atsirasti pareigos atlyginti E. Dragūno padarytą žalą.
Apygardos teismas pažymėjo, kad apeliantui E. Dragūnui pagal skundžiamą teismo sprendimą tenka iš esmės visa pastato nugriovimo finansinė našta, o tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą yra neproporcinga priemonė.
Aukštesnysis teismas nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė ir dėl kiekvieno iš atsakovų – E. Dragūno, Vilniaus miesto savivaldybės ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atsakomybės laipsnio dėl statybos leidimo išdavimo ir nesprendė dėl statinio nugriovimo naštos paskirstymo.
Išsamiai įvertinęs visą bylos medžiagą, Panevėžio apygardos teismas nutarė pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti, nes dėl padarytų pažeidimų šio teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
