„Nelabai maloni istorija“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ bičiuliams ir sekėjams prisipažino dainininkas. Laisvės gynėjų atminimo pagerbti atvykęs A. Mamontovas nė nesitikėjo, kad netrukus bus pasinaudota jo patriotiška nuotaika ir jausmais.

„Kiekvienais metais Sausio 13-osios išvakarėse dainuoju prie Seimo laužų. Šie metai – ne išimtis. Specialiai anksčiau grįžau iš labai tolimos kelionės, kad nepraleisčiau tokios svarbios progos.

Kai dalinomės arbata prie degančio laužo, prie manęs priėjo dvi žurnalistės, kurios paprašė duoti interviu. Klausimai buvo du: kada ir kaip gimė „Laužo šviesa“ ir ką man reiškia Sausio 13-oji.

Žinoma, aš atsakiau. Nuoširdžiai ir jautriai. Tiesa, pasirodė keista, kodėl vieną klausimą užduoda lietuvių, kitą – rusų kalba. Šiandien mane pasiekė informacija, kad šios dvi Rusijos žurnalistės nėra gerai nusiteikusios. Anaiptol. Patikimas šaltinis mane informavo, kad būtent jos prisideda prie propagandinio filmo, kuriame dergiama Lietuva, kūrimo.

Esu tikras, kad per 28-erius metus mūsų pilietinė visuomenė subrendo atskirti, kas yra tiesa, o kas melas. Todėl net neabejoju, kad priešiška propaganda mūsų sąmonės tikrai nepaveiks.

Labai pikta ir apmaudu, kad tokią jautrią akimirką yra bandoma naudotis patriotiškais žmonių jausmais ir istorine atmintimi“, – rašė vienas žymiausių šalies dainininkų.

Pasirodo, kad minėtoji žurnalistė mūsų šalyje jau yra žinoma kaip propagandistė.

„Ji ne kartą dergė mūsų valstybę, partizanų atminimą ir kitus šventus Lietuvai dalykus. Labai gaila, kad nebuvau įspėtas prieš tai“, – pridūrė A. Mamontovas.

DELFI primena, kad rusų propagandos aukomis vis dažniau tampa pramogų versle besisukantys asmenys. Prieš dvejus metus propagandinis Kremliaus portalas „Sputnik“ kalbino dizainerį Juozą Statkevičių. Po šio interviu Lietuvoje nugriaudėjo skandalas, mat drabužių kūrėjas jau minėtam portalui pasakojo apie neįtikėtinai blogą padėtį Lietuvoje ir savo meilę Rusijai. Vėliau J. Statkevičius išplatino atsiprašymą, kuriame teigė buvęs naivus ir tikino, kad juo tiesiog pasinaudota.

Atminimo laužai Nepriklausomybės aikštėje:

Atminimo laužai prie Vilniaus televizijos bokšto:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (303)