Didžiulį ažiotažą sukėlę E. Masytės žodžiai, pasirodo, aktualūs ir šiandien. Airijoje gyvenanti ir lietuvių kalbos vaikus mokanti moteris gavo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštą, raginantį atlikėją pasiaiškinti dėl savo komentaro viešoje erdvėje praėjusių metų rugsėjį, kuomet Lietuvoje lankėsi Šventasis Tėvas.
Oficialiame dokumente nurodoma, kad gavus neįvardijamo piliečio skundą, buvo pradėtas tyrimas. Norint nešališkai įvertinti E. Masytės poziciją, moteris per dvi savaites turėtų raštu pateikti savo pasiaiškinimą su argumentais, ką popiežiaus vizito metu ji iš tiesų norėjo pasakyti.
„Maniau, kad viskas aišku, bet „jie“ dar kažko norėtų. O va skundikai neįvardinti. Biudžetinė įstaiga pritrūko rimtų darbų? Kažkam reikia atsiskaityti skundikui? Liaukitės, ponai, nes būtent šiuo atveju išryškėja jūsų tuštybė ir išpūstos ambicijos, jei nesuprantate, kad tiesa dūrė akis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ stebėjosi E. Masytė, savo įrašą papildžiusi oficialaus dokumento kopija, kurį, beje, ji taip pat gavo internetu.
DELFI susisiekus su E. Masyte, ji plačiau situacijos komentuoti nepanoro ir pridūrė, kad „diskutuoti yra beviltiška, nes pats skundas yra absurdiškas“.
DELFI primena, į Vilniaus oro uostą nusileidusį popiežių rugsėjo pabaigoje pasitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė su palyda. Raudonuoju kilimu iš lėktuvo išlipę svečiai buvo pasveikinti džiugiomis ovacijomis. Nepaisant to, kai kurie tiesioginę transliaciją stebėję žiūrovai pastebėjo ir šalia stovėjusią tamsiaodę mergaitę, kuri Šventąjį Tėvą pasitiko vilkėdama tautiniais drabužiais ir jam įteikė gėlių. Kai kurie internautai socialiniuose tinkluose iškėlė klausimą, kokiais tikslais šventiškajai ceremonijai, kurią matė visas pasaulis, buvo pasirinktas būtent šis vaikas.
Jau minėtas E. Masytės įrašas „Facebook“ tinkle įplieskė aršią diskusiją – vieni moterį palaikė, kiti baisėjosi ir teigė, kad tokie vieši įrašai skatina rasizmą.
Po skandalo savo žodžių neišsigynė
Nepaisant kilusio didžiulio triukšmo, kurio metu E. Masytė buvo vadinama rasiste, dainininkė džiaugėsi, kad šis įvykis, kaip ji pati sakė, apnuogino tikrąjį lietuvių veidą.
„Gausybė žmonių man pritaria ir palaiko. Tai – tiesa. Nesitikėjau tokio tautos gerumo ir išminties, katarsio, gan vienprasmiškame smerkime, viešuomenės kartuvių aikštėje“, – DELFI anksčiau pasakojo ji.
„Pradžioje ištiko šokas, palaipsniui suvokus, kas tai sukurpė ir iškėlė, apėmė didžiulis apmaudas, kad tas žurnalistas turi tiek savyje niekšiškumo ir apgailestavimas, kad žinių ir diskusijų vedliai gali būti tokie sugedę dar nespėję sunokti“, – pridūrė pašnekovė.
Pasiteiravus, ar šiame įvykusiame skandale dainininkė pastebėjo bent menkiausią naudą, Eurika tikino, kad didžiausias gėris buvo atrasti žmonės.
„Nauda? Taip, tai vienprasmis atsakymas: vienur iš mūsų Aukščiausias atima, kitur – prideda. Labiausiai didžiuojuosi tautos dalimi, kurios emocinis intelektas neleistų skanduoti šlykščiausius, vulgariausius vogravimus. Ir jų yra galybė. Jie jungiasi vis drąsesni, atrasdami stiprybę bendrame atsakyme – taip, ir mes taip galvojome, matėme, rašėme – niekas neišgirdo“, – tikino ji.
„Ši stiprybė auga ir dėl globalesnių, svarbesnių, nei šis išpūstas skandalas, Lietuvai klausimų, problemų. O jos tik auga. Ar ne per ilgai lipame link demokratijos ir laimės žiburio? Ar ne per dirbtinai keliami skandalai, kai taip arti rinkimai ir yra išties ką veikti. Beje, valdininkai, skverneliai turbūt gauna jau pergromuliuotą per keturis skrandžius nuomonę, tad nenuostabu, kad jų pozicija lieka kažkieno interesų tiesa. O kaip nepatikėti tokiu primaasmeniu?! Taigi. Man beveik aiškios šios skaudžios man, bet naudingos tautai insinuacijos“, – manė E. Masytė.
Kilus skandalui, dainininkė suskubo paaiškinti savo poziciją atvirame laiške, kuriame ji dar kartą pabrėžė, ką iš tiesų tąsyk norėjo pasakyti.
„Kalbėjau apie tautos identitetą, kultūros autentiškumo išlaikymą ir tolerancijos iškreiptą pateikimą“, – tvirtino ji.
Moteris pasakojo, kad ji pati dirba su įvairių rasių vaikais, bendrauja pagarbiai su kitataučiais, jiems nejausdama skirtumo.
„Kiek kartų bandžiau atkreipti dėmesį į tūkstančių diasporoje besimokančiųjų, mokyklų finansavimą iš Lietuvos, pusvelčiui dirbančius (iš idėjos) mokytojus. Kiek kartų kilo diskusijos dėl to, kad šalis, giedanti apie viltingus emigrantų grąžinimo projektus, už valstybės ribų ne ką ir veikia. Tolerantiškai priimamos idėjos ir paskelbiama: nėra pinigų. Išėjai, kapstykis. Niekas per daug ir nemaldauja. Bet, tokiu atveju, svaičiojimai apie emigrantų susigrąžinimą – burbulų spektaklis. O štai popiežiui deklaruojame, kaip visi mes svarbūs ir kosmopolitiški. Suprantama, popiežius tiki žiniasklaidos pareiškimais, o kaip kitaip! Tai tokia tolerancija?! Kam ji skiriama? Taip, katalikai neskirstomi pagal odos spalvą. Tiesa ir ta, kad tikinčiųjų veido oda nesvarbi. Tačiau tautos identitetą, etnogenomą, autentinę kultūrą ginsiu. Beje, mergaitės išties atsiprašau, kad žiniasklaida sugebėjo ją pakišti į smagratį per mano alegorijas. Ir, besąlygiškai, nuoširdžiausiai dėkoju mane palaikantiems, supratusiems ir jaučiantiems Lietuvą šaknimis, širdimi ir protu“, – anksčiau DELFI teigė E. Masytė.
Minimos mergaitės mama – žinoma žurnalistė
DELFI jau anksčiau išsiaiškino, kad minima mergaitė yra žinomos žurnalistės Jovitos Valeikaitės dukra, kuri laisvai kalba itališkai – būtent dėl šios priežasties ji ir buvo atrinkta pasitinkant Šventąjį Tėvą.
Italijoje kurį laiką gyvenusi buvusi TV laidų vedėja dabar su šeima gyvenimą kuria Lietuvoje ir, kaip teigė DELFI, kadangi neturi „Facebook“, nematė internete kilusio šaršalo.
„Nieko nemačiau, nes nesinaudoju „Facebook“, bet jau įtariu, kodėl kilo diskusijos“, – dar pradedant pokalbį tuomet sakė J. Valeikaitė.
„Taip, mano vaikas nėra visiškai lietuvis. Ji yra pusiau italė, pusiau lietuvė. Šiam įvykiui ji buvo pakviesta todėl, kad ji yra viena iš nedaugelio vaikų, kurie kalba itališkai. Buvo manoma, kad jeigu popiežius norės kažką pakalbinti – būtų puiku turėti žmonių, kurie jį suprastų. Buvo norima, kad vaikai su juo kalbėtų itališkai, jog jie nebūtų atmintinai išmokę teksto, o iš tiesų suprastų, kas yra sakoma. Tokiu būdu buvo atrinkti du vaikai, kalbantys šia kalba. Ji lanko katalikišką mokyklą Lietuvoje, tokioje pat mokėsi ir būdama Italijoje“, – situaciją paaiškino mergaitės mama.
„Aš nematau tame problemos, nepaisant to, aš suprantu žmones, kodėl jiems įdomu. Iš tiesų džiaugiuosi, kad nesu „Facebook“ platybėse ir man nereikia stebėti visos šios situacijos. Akivaizdu, kad esame vis dar labai uždari. Šis popiežiaus vizitas parodo, kas yra kas ir kokiame lygyje mes esame, parodome tikruosius save. Bet viskas yra gerai, esame pakeliui į brandą, žmogiškumą“, – DELFI kalbėjo J. Valeikaitė.
