- Tu ir tavo komanda esate vieni iš daugiausiai koncertuojančių. Turbūt šventės bus labai darbingos?

- Nemeluosiu, laikas dabar žiauriai įtemptas, nes šiemet tapome kaip niekad trokštami žmonių šventėse. Tai labai džiugina. Ir nors per pačias Kalėdas turime koncertų, vis tiek susiplanavau laiką taip, kad galėčiau ir pats atšvęsti, pabūti su šeima. Tai būtinas sustojimas, antraip visas bėgimas nebetektų prasmės.

- Kas tau yra Kalėdos?

- Vienintelis laikas metuose, kai visi labiausiai tampame tuo, kas esame. Gyvename žiauriai dinamiškai, kasdienybėje dažnai esame priversti nejausti kitų, aplinkos, net savęs. Dažnai per skubėjimą net nespėjame pagalvoti. Kalėdos yra tam, kad stabtelėtume, pamąstytume, pastebėtume kitus ir save iš šono, nurimtume.

- Kokios šventės būna jūsų namuose?

- Tradicinės, su dvylika patiekalų. Stosiu prie pjaustymo lentos ir imsiu šefo peilį. Mėgstu gaminti. Nors įprastai esu „mėsinis šefas“, bet Kūčias labai greitai tampu „silkiniu“.

- O kada puošiate eglutę?

- Stengiamės pirmąją gruodžio savaitę. Norisi, kad kuo ilgiau džiugintų. Šiandien ryte užėjau į kambarį ir jaučiu – kažkas ne taip. Apsidairiau – o gi lemputės ant eglutės neuždegtos! Įžiebiau ir iškart viskas stojo į vietas.

Sauliaus Prūsaičio eglutė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

- O kaip dukra? Laukia Kalėdų senio?

- Leonarda, kaip ir visi vaikai, labai laukia šventės. Galima sakyti, kad Kalėdų ji laukia ištisus metus. Smagu stebėti tą jos laukimą, tą vaikišką džiaugsmą šventinį rytą. Laukimo jausmas man yra labai svarbus.

Galbūt net svarbesnis už pačią šventę. Ir mano vienintelėje kalėdinėje dainoje „Noriu namo“ užfiksuotas būtent tas jausmas. Pati daina yra apie ilgesį: namų ir ramybės.

Pats scenarijus padiktavo šiltą, jaukią, šiek tiek mistinę nuotaiką. Ji taip pat skirta visiems Kūčių nelaimėliams, kurie strigo užsnigti oro uostuose, kuriems neužsivedė automobilis, neliko bilietų į autobusą. Visiems, kurie stengiasi ir nori grįžti namo per Kalėdas. Ir visiems, kurie nori pajusti ramybę.