Iš tiesų, vargu, ar atsirastų žmonių, kurie pultų ginčytis, ar S. Vaitulionio namus puošiantis daniškas kėnis yra gražus. Daugiau nei 2 metrų eglė išties yra didžiausia būsto puošmena. Sunku nepastebėti, kad daili žaliaskarė yra dekoruota iki pačių mažiausių smulkmenų. Rodos, šiai gražuolei net nereikia stilizuotos viršūnės.

„Nemėgstu stereotipų, todėl man eglės viršūnė iškart peršasi su mintimi apie tarybinius papuošimus, kuriuose dominavo žvaigždė. Tiesą sakant, ta viršūnė man visai nepapuoštų daugiau eglės, todėl, mano manymu, jos visai nereikia“, – paaiškino jis.

Saugirdo Vaitulionio Kalėdų eglutė

Anot Saugirdo, norint sukurti tobulos Kalėdų eglutės įvaizdį pirmiausiai reikia išsirinkti kuo dailesnį ir tankesnį medį. Pašnekovo namus jau kelerius metus puošia gyvas kėnis.

„Nesu perdėtas ekologijos šalininkas. Aš suprantu, kad yra speciali eglių rūšis, kuri yra auginama būtent Kalėdų laikotarpiui tam, kad puoštų mūsų namus. Nematau didelės žalos gamtai, nes ji nėra kirsta iš vidurio miško, ji yra atvežta iš specialiai tam augintos vietos.
Taigi man širdies dėl to tikrai neskauda. Juk lygiai taip pat širdies neskauda, kai tam specialiai auginta lašiša atsiduria ant tavo Kūčių stalo, ar ne?“, – šyptelėjo namų šeimininkas.

Saugirdas pripažįsta, kad žiemos švenčių laikotarpiu savo namuose jis jau kuris laikas stengiasi sukurti kuo jaukesnę atmosferą, todėl eglutė turi net savo specialią vietą – šalia vakarais liepsnojančio židinio.

„Norisi gražių Kalėdų su didele egle, todėl tas medis ir yra vos ne iki lubų. Jos aukštis – 2,5 metro. Tiesa, tik šiemet išsirinkau tokią plačią. Kai ją atvežė ir pastatė, ji nebuvo tokia išsiskleidusi. O grįžęs namo gerokai nustebau pamatęs, kad ji jau išsipūtė ir užėmė beveik ketvirtadalį kambario“, – nusijuokė pašnekovas.

Saugirdas išdavė, kad dėl didžiosios Kalėdų puošmenos jam teko net perstumdyti svetainės baldus, tačiau, anot jo, tai menka kaina už tokį grožį. „Kiekvieną rytą nusileidęs iš miegamojo žemyn mane pasitinka ši eglė, įsijungiu lemputes ir šypsausi“, – DELFI pripažino jis.

Pasiteiravus, ar eglutė netapo jo namuose karaliaujančio katino grobiu, pašnekovas tikina – anaiptol.

„Man atrodo, kad tose kalbose apie kates ir egles yra dalis mitų. Šita mano katė pirmus metus, kai stovėjo eglė, su ja šiek tiek pažaisdavo ir viskas. Porą plekštelėjimų letenėlėmis per spyglius ir to užteko. Ji suprato, kad šis medis duria ir visi žaidimai tuo užsibaigė. Šiemet pamačiusi eglę ji net nesureagavo, matyt, jau žino, kad pavojinga, duria. Ta mano katė nėra jau tokia kvaila. Kol kas jokių incidentų“, – nusijuokė Saugirdas, auginantis Sfinkso veislės keturkojį.

Nors komunikacijos specialisto namuose jau kvepia Kalėdomis, jas ir Kūčias S. Vaitulionis sutiks kartu su artimaisiais.

„Jau nuo seno turime tradiciją, kad Kūčios, Kalėdos ir Velykos yra sutinkamos su šeima. Tai tiesiog privaloma. Net jei tau sulūš koja – privalai dalyvauti Kalėdų pietuose ar Velykų pusryčiuose. Per 36-erius savo gyvenimo metus esu praleidęs tik vienas Kūčias ir Kalėdas, kai aš tikrai klaikiai sirgau ir nepakilau iš lovos“, – prisiminė jis.

Saugirdo Vaitulionio katinas

„Įprastai mama su mano teta, kuriai yra virš 90-imt metų, gamina mūsų senus, tradicinius patiekalus. O po to, kaip ir įprasta lietuvių šeima, susėdame prie stalo ir sutinkame šventes“, – pridūrė Saugirdas.

Paklausus, ar yra dalykų, kurių jo gyvenime vis trūksta, pašnekovas pripažįsta, kad tai tikrai jokie materialūs daiktai, o paprasčiausias laikas.

„Turiu vienintelį kalėdinį norą, kad para šiek tiek pailgėtų ir turėčiau daugiau laisvo laiko. Tiesa, to prašau kasmet, bet, regis, ta para tik trumpėja, nes darbų vis daugėja“, – pasakojo jis ir išsidavė, kad pailsėti jam vis dėlto pavyks.

„Sausį beveik mėnesiui išskrisiu į Tailandą, turėsiu ilgas atostogas. Mano srityje dirbantiems žmonėms šis mėnesis yra būtent tas laikas, kai galima šiek tiek atsikvėpti. Ramybės mėnuo, kai švenčių maratonas pasibaigia“, – šyptelėjo pašnekovas.