Kažkada buvusi populiari televizijos laidų vedėja šiandien ji dirba projektų vadove, tačiau pripažįsta, kad sunku save apibrėžti viena profesija. „Kai manęs klausia, kokia mano profesija, nežinau, ką atsakyti", – šypteli radijo laidos viešnia.
Kalbėdama apie pokyčius savo gyvenime Aistė sako, kad svarbu prisiminti ir tai, nuo ko prasidėjo jos karjera šou pasaulyje. „Aš iš esmės esu ta pati, bet pradėti turbūt reikėtų nuo to, kodėl aš iš viso ten atsiradau. Pirmiausiai (televizijoje) atsiradau labai jauna, ambicinga ir nešina tokia labai dažna šiuolaikinių žmonių dovanėle, kuri vadinasi nepilnavertiškumas <...>.
Galbūt tai yra kažkoks likimo kelias. Buvau sau išsisprendusi šį klausimą taip, kad jei aš tapsiu žinoma ir būsiu ant žurnalų viršelių, vesiu populiarias laidas, žmonės mane žinos ir pažinos, pagaliau būsiu pakankama", – kalbėjo ji „Žinių radijo" laidoje.
Anot Beatos Tiškevič pašnekovės, ji buvo pasiruošusi visomis išgalėmis ir su didžiuliu atsidavimu siekti šio tikslo. „Esu ir tokio būdo, kad jei kuo susidomiu, tam atsiduodu. Taip pat turėjau duomenis, reikalingus kadrui. Tiek veido bruožai ar sudėjimas, kuris tinka kadre, atmintis, iškalba... Greitai išmokdavau tekstus", – apie dešimtmetį kadre ir už jo pasakojo A. Paškevičiūtė.
Dirbti televizijoje Aistei puikiai sekėsi, o pats darbas jaunai merginai atrodė lengvas ir nevargino. Likusį laiką ji leisdavo mokydamasi ir rinkdama informaciją. Ši patirtis, anot jos, leido daug ką suprasti. Tačiau ji vis dėlto jautė, kad yra vertinama tik kaip paviršutiniška jauna blondinė. Tačiau ir baimės prarasti darbą ar būti pamiršta ji neturėjo. „Atėjo tiesiog akimirka, kai nebenorėjau daryti to, kam mane laikė tinkama. Atsisakiau tai daryti. Kaip ir nebuvo tos baimės. Bet visgi man tas procesas buvo apie save. Dirbau pramogose ir atsirado disonansas su savimi. Galvojau, ką aš darau, kodėl čia esu.
Iš vienos pusės su tavimi elgiasi labai gražiai ir labai fainai, bet iš kitos pusės supratau, kad tavęs negerbia ir esu resursas. Sakau tekstus, kuriuos parašo kažkas ir kuriais aš netikiu ir niekada nesakyčiau sava valia. Darau dalykus, kuriuos man sako, kad reikia daryti. Kai bandydavau kelti klausimus ir prieiti prie to, man sakydavo, kad žmonės tai nori matyti, todėl tai ir darome. Vėliau pradėjau abejoti šia mąstymo linija".
Radijo laidoje Aistė neslėpė, kad jai nepatiko televizijoje galiojančios įtakos zonos ir tam tikri interesai, o tai, kas skelbiama viešai, iš tiesų retai būna tiesa. Tačiau kartu žmonės, kurie ilgą laiką ją pažinojo, nevengė klausti, ką ji daro televizijoje ir pramogų pasaulyje. Tuo tarpu jai pačiai šis klausimas nekildavo, nes taip ji galėjo patenkinti savo nepilnavertiškumo kompleksą.
„Visa ta televizijos patirtis man parodė, kad mano pačios kompleksai ir nepilnavertiškumas leido manimi naudotis tam tikrai sistemai. Sistema pamato žmogų, kuris turi kažkokį resursą. Žmonės žino, kas dirba televizijoje, kad kamera nemeluoja. Jei jis turi vidinę gyvastį, jis eina. Jei net ir labai gražus žmogus, bet negyvas, jis neis.
Dariau tai iš puikybės ir komplekso. Tai yra tam tikri mainai. Tave papuošia, aprengia, padažo. Atsiranda žinomumas ir pasikeičia žmonių požiūris. Aš bukai skaitau kitų žmonių parašytus tekstus, kad jūs bukai praleistumėte vakarą ir man pasidarė gėda už tai, ką darau", – kalbėjo ji.
Laikotarpis kai ji prieš dvejus metus nusiskuto galvą taip pat nebuvo lengvas. Tuomet A. Paškevičiūtė susidūrė su savo baimėmis ir geriau jaustis stengėsi medituodama.
„Gyvenime tarsi viskas buvo gerai, bet paklausiau savęs, kaip atrodytų mano diena, jei gaučiau viską. Surašiau veiklas, kurias padalinau procentais, kur įėjo dvasinė praktika, kūrybinė veikla. Rašydavau kas vakarą ir tada pradėjo darytis keisti dalykai. Pradėjo pats gyvenimas dėlioti, kad pildytųsi tas planas, bet ne taip, kaip man norėjosi ar ne taip, kaip man būtų patikę. Kažkas griuvo, kažką reikėjo paleisit. Po mėnesio ar dviejų atsirado kažkokie pokyčiai".
Aistė neslepia, kad skyrybos ir tai, kad pati turėjo rūpintis sūnumi bei dirbti taip pat natūraliai pakeitė jos gyvenimą, padėjo atrasti naujas jo spalvas ir keistis, atrasti vidinę ramybę. Galiausiai žinoma moteris suprato, kad daugelis jos turėtų baimių buvo be pagrindo.
