„Man labai svarbu palaikymas, ypač tokiu metu. Visi tiek krykštauja: „Kaip smagu, juk gimtadienis“, tačiau norėčiau visiems paaiškinti, kad mes nesame visi vienodi. Vienam tai gali būti didžiausia šventė, kitam – skaudžiausia diena. Pasidalindama savo istorija būtent tai ir norėjau visiems paaiškinti“, – DELFI sako dainininkė.
„Šiais metais gimtadienį praleisiu ramiai. Susitiksiu su artimais draugais, visa savaitė yra pilna įvairių smagių darbų, keli renginiai, be to ir svarbus naujo filmo susitikimas. Tačiau nieko labai įspūdingo nenoriu daryti, nes šiais metais, labiau nei kažkada ankščiau, ilgiuosi savo brolio. Būtent todėl, kad jis visada ir sakydavo, kad aš galiu būti Holivude, jis manim nepaprastai tikėjo ir dabar, kai savo rankose turiu tikrai rimtus kontraktus, labiau nei bet kada ankščiau norėčiau, kad tuo galėčiau pasidalinti su juo“, – tikina ji.
Mergina tikina, kad kuo labiau jai sekasi, tuo dažniau ji atsimena savo brolį ir faktą, kad jo šalia, deja, jau nebėra.
„Tokiu metu, kai yra brolio netekties minėjimas, man taip pat yra labai sunku fokusuotis į darbus. Nepaisant to, šią savaitę paprašiau pertraukos nuo renginių ir filmavimų. Žmonės mane labai palaiko. Jie supranta, kad man reikia pabūti su artimaisiais šiomis jautriomis dienomis“, – pasakoja pašnekovė.
Apie sunkius likimo išbandymus Simona prabilo ir savo socialiame tinkle „Facebook“, kur ji pasidalino jautria žinute su savo bičiuliais ir sekėjais.
„Gimtadieniai ne visada yra linksmi ir džiaugsmingi. Kas mane pažįsta žino, kad kiekvienais metais gimtadienis man primena neapsakomai daug patirto skausmo. Mano mylimiausias, geriausias brolis buvo nužudytas (prieš pat šią dieną) ir palaidotas per mano gimtadienį.
Gimtadienis žmonėms dažniausiai yra džiaugsmo ir laimės bei šventės diena. O man ši diena yra ne tik tai. Būtent ši diena man primena didžiausią skausmą, kokį žmogus gali patirti. Skausmas širdelėje yra toks stiprus, kad, regis, jį jauti net fiziškai, rodos, visas kūnas plėšosi į gabalus.
Man gimtadienis kasmet suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir sugrąžina nežmoniškai skausmingus prisiminimus... Kiekvienais metais per savo gimtadienį uždegusi žvakutę, su ašaromis akyse meldžiuosi už savo broliuką. Jis buvo mano pats geriausias draugas, atrama ir didžiausias mano palaikytojas.
Mano brolis buvo neapsakomai geras žmogus, visada pats pirmas skubėdavo visiems į pagalbą, visada būdavo šalia, kai mums jo reikėdavo. Jis buvo tikras angelas žemėje. O dabar jis yra mano angelas sargas danguje“, – viešai skelbė S. Milinytė.
