Pirmą kartą gyvenime vaikų itin mylimo personažo aprangą jis apsivilko kino teatruose šiuo metu rodomos naujos lietuviškos komedijos „Melagiai“ filmavimo aikštelėje. Dar kartą raudoną kostiumą G. Juodeika vilkėjo vakar, panoręs pasveikinti į premjerą atėjusius žiūrovus su šventėmis.
„Taip norėjosi padaryti kažką linksmo, šventiško, beprotiško! Na, šįkart tarsi „iššokau“ iš ekrano – vieną akimirką filme, o kitą – jau spaudžiu ranką gyvai“, - sakė pašnekovas.
Jis patikino – Kalėdų senelio vaidmuo yra vienas sudėtingiausių, atsakingiausių ir nepatogiausių.
„Nes šį personažą žino visas pasaulis, turintis nuomonę apie tai, kaip Kalėdų senelis turėtų atrodyti, elgtis, kokiu balsu kalbėti. Anksčiau man būdavo labai juokinga, kai kas nors juo persirengdavo. O, pats išmėginęs kostiumą, galiu atvirai pasakyti – savo noru jo nebesivilkčiau. Ir karšta, ir nepatogu, ir atsakomybė prislegia norint pateissinti visų lūkesčius“, - pasakojo G. Juodeika.
Žinomas vyras, suvaidinęs nuotaikingoje ir gyvenimiškoje komedijoje „Melagiai“ įdomų vaidmenį, juokaudamas sako nelabai trokštąs, kad juo aktoriaus karjera pasibaigtų.
„Tai įdomus gyvenimo aprašymas būtų! Paskutinis vaidmuo – Kalėdų senelio!“, - nuoširdžiai nusijuokė pašnekovas.
Tačiau G. Juodeikos virsmas itin pradžiugino jo jaunesnįjį sūnų Joną. Berniukas sakė tėčiui esąs laimingas turėdamas nuosavą Kalėdų senelį.
“O va nuo Živilės gavau bart, kad esu per mažai susikaupęs. Jos nuomone filme suvaidinau geriau nei vėliau sveikindamas premjeros „Melagiai“ žiūrovus su šventėmis“, - sakė G. Juodeika.
Naujoji komedija tiek ją jau mačiusiųjų, tiek kino kritikų pristatoma kaip miela, linksma, nestokojanti gero humoro ir raginanti būti savimi kino juosta. „Tavo mylimoji ką tik pranešė – ji laukiasi. Būtų puiki žinia, tik... tavo mylimoji yra tavo brolio žmona! Bet tai – dar ne viskas. Nespėjus paskelbti visiems „gerosios naujienos“, tėvai netikėtai pareiškia – jie skiriasi! Po penkiasdešimties metų kartu... Ir visa tai vyksta prieš pat gražiausias metų šventes – Šv. Kalėdas!“, - filmo siužetą papasakojo G. Juodeika.
