Daugiau nei 20 metų biologijos mokytoja dirbanti stilisto Joringio Šato mama jam yra gyvas pavyzdys, kodėl ši pedagogų kova yra tokia svarbi.
„Pagaliau. To seniai jau reikėjo. Esu artimas šiai temai, nes mano mama yra mokytoja, todėl žinau esamą situaciją. Man labai gaila, kad viena svarbiausių specialybių, kuri formuoja žmones yra taip stipriai nevertinama. Pedagogai gauna išties menkus atlyginimus, dėl to gaila ir liūdna. Aišku, sunku pasakyti, kokios yra realios galimybės juos pakelti, nežinau mūsų valstybės biudžeto padėties. Nepaisant to, manau, kad dėl tokios profesijos reikėtų pasistengti labiau. Mokytojai yra svarbūs kiekvienam iš mūsų – visi lankė, lanko ar lankys mokyklas, todėl norisi, kad tokie žmonės galėtų gyventi oriai“, – DELFI tikino jis.
Joringis gana dažnai mato savo mamą palinkusią prie stalo namuose ir uoliai taisančią mokinių darbus, nestokojant savo laiko ir pastangų.
„Daugelis mokytojų yra labai atsidavę savo darbui. Jie dirba ne tik tas kelias valandas mokykloje, bet ir namuose. Kažkodėl visi pamiršta, kad mokytojas dirba ir mokosi pats visą laiką. Aš pats matau, kaip mano mama dažnai sėdi vakarais ir kartais net naktimis, taisydama mokinių darbus. Juk tai taip pat darbo krūvis. Gal kai kurie žmonės nelabai supranta esamos padėties, nepažįsta mokytojų artimai, todėl juos vertina visai kitaip. Tiesą sakant, nemaža dalis žmonių išvis nevertina ir negerbia šios specialybės. Kai man tenka matyti artimą žmogų, atsidūrusį tokioje situacijoje, man yra labai liūdna ir skaudu. Tai labai sena problema, kuri nežinau ar išsispręs“, – apmaudo neslėpė stilistas.
Joringis tikina, kad šiuolaikiniai mokytojai kaip įmanydami stengiasi neatsilikti nuo vis tobulėjančių technologijų, todėl jie, visai kaip ir patys mokiniai, yra visada priversti mokytis.
„Šiuo metu mokytojai sėdi ir prie knygų, ir prie kompiuterio. Jie nuolat ruošiasi pamokoms, tobulėja pagal besikeičiančias mokymosi programas. Manau, kad pedagogai turi labai daug nematomo darbo, kurį sunku išmatuoti valandomis. Tai yra nuolatinė veikla. Žinant, kad vaikai ne visada yra nusiteikę gerbti mokytojus, pedagogui neretai tenka apsiimti ir psichologo darbą. Mokiniai sau leidžia labai daug, o mokytojų rankos yra surištos. Tikiu, kad ateityje šios profesijos atstovų gerokai sumažės, nes žmonės paprasčiausiai iš jos nebeišgyvens“, – sakė J. Šatas ir pridūrė, kad matydamas mamos vargus, jis niekada nenorėjo tapti mokytoju.
Du vaikus auginanti verslininkė Inga Stumbrienė taip pat neliko abejinga šiai temai. Anot jos, ji kartu su vyru mažiesiems stengiasi išaiškinti pedagogo svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime.
„Mokytojas bet kokiu atveju yra jauno žmogaus gyvenimo vadovas. Mes, kaip tėvai, patikime savo vaikus antriems namams – mokyklai ir antriems tėvams – mokytojams. Stengiamės atiduoti jiems savo paramą ir pagalbą, todėl tikimės ir iš mokytojų, kad jie gerbs, auklės ir mylės mūsų pačių vaikus“, – pasakojo ji.
„Aš manau, kad mokytojo profesija yra viena pagrindinių – visai kaip ir mediko, policininko ar ugniagesio. Šie žmonės yra mūsų kasdienio gyvenimo palydovai, todėl tai turėtų būti mažų mažiausiai vertinamos ir gerbiamos profesijos“, – tęsė pašnekovė.
Ingai sunku patikėti, kad mokytojams savo tikslų siekti tenka ne tik piketuojant, bet ir „apsigyvenant“ ministerijoje.
„Sunku net šnekėti. Tai, kas vyksta dabar – to neturėtų būti. Žmonės neturėtų protestuoti, nakvoti ministerijoje, norėdami geresnių gyvenimo sąlygų. Valdžia turėtų atsižvelgti į tuos asmenis, kurie augina ir moko mūsų vaikus ne tik keliant jiems atlyginimą, bet ir parodant pagarbą“, – dėstė ji.
Dukrą ir sūnų auginanti Inga tikina, kad apie dabartinę situaciją ji nuolat kalbasi su savo vaikais.
„Vaikai yra informuoti, kas šiandien darosi mūsų visuomenėje. Juk ir mokytojai su jais kalbasi, jie negali likti abejingais, ką daro jų kolegos. Jei žmonės yra pasiryžę gana drastiškiems poelgiams, vadinasi jiems iš tiesų persipildė kantrybės taurė“, – tvirtino verslininkė.
Nors Inga yra labiau linkusi problemas spręsti derybomis, ji stengiasi suprasti pedagogus.
„Nepalaikau drastiškų sprendimo metodų, esu linkusi už dialogą. Nepaisant to, tikiu, kad mokytojai žino geriau susidariusią situaciją ir jei jiems trūko kantrybė, jei jie nėra išklausomi, išgirsti – jie imasi kraštutinių veiksmų. Mes negalime įsijausti į jų kailį ir žinoti, ką jiems tenka patirti. Jei jau jie ėmėsi to, vadinasi, nebeturėjo kitos išeities. Kai žmogaus netenkina esminės gyvenimo sąlygos, jis pradeda kovoti už savo būvį“, – DELFI kalbėjo I. Stumbrienė.
Penktadienį po 4 savaičių pauzės TV laidų vedėjas Kristupas Krivickas ir vėl vežė savo vaikus į mokyklą, kurioje dėl mokytojų streiko nevyko pamokos. Kaip tikino pašnekovas, jis buvo vienas iš pirmųjų šio piketo iniciatorių.
„Aš kartu su savo dukrelėmis, kurios eina į pirmą, penktą ir septintą klases streikuoti Lietuvoje pradėjome patys pirmieji kartu su Vilniaus Žemynos progimnazija. Visos mano dukros lanko tą pačią mokyklą ir streikuoti mes pradėjome nuo lapkričio 12 d. Tą pačią dieną apie tai parašiau savo feisbuke. Iki šiol laikausi nuomonės, kad tai yra labai svarbi pilietiškumo pamoka vaikams. Šį protestą vertinu ir kaip pilietis, ir kaip tėtis“, – pabrėžė pašnekovas.
Kristupas skatina visuomenę atsigręžti į vaikus, nes jų ateitis – vienas svarbiausių dalykų, o prie to neišvengiamai prideda ir mokytojai.
„Kai buvome informuoti, kad jau prasidėjo mokytojų streikas, mes su vaikais labai rimtai apie tai pasikalbėjome. Jie grįžo iš mokyklos, nes buvo pranešta, kad dėl protesto nevyks pamokos. Kartu su dukromis mes aptarėme, kad yra streikas, ką jis reiškia, kodėl žmonės to imasi tam, kad jie, kaip dalyviai, nebūtų visiškai nustumti tolyn nuo šio proceso. Vaikai yra viso to dalis ir man buvo labai svarbu jiems tą parodyti“, – DELFI kalbėjo K. Krivickas.
Šįryt vaikus po beveik mėnesio pertraukos į mokyklą vežęs vyras tikina, kad kurį laiką nevykusios pamokos – menkas vargas, lyginant su dabartine mokytojų situacija.
„Visą šį laiką nevyko pamokos, todėl su vaikais užsiėmėme namuose. Tačiau tai menkas rūpestis, palyginus su tuo, kas šiandien vyksta mūsų valstybėje. Tai yra ne tik mokytojų streikas, bet ir mūsų visų, kaip piliečių protestas prieš valdžios aroganciją, elitiškumą. Labai svarbu siųsti signalą, kad visuomenė bunda ir keliasi“, – tikino jis.
Pasiteiravus, kaip TV laidų vedėjas vertina išsakytą kritiką mokytojų atžvilgiu, kad neva jie peržengė ribas nakvodami ŠMM, Kristupas pabrėžė, jog tik po šio žingsnio visuomenė sujudo.
„Niekas niekur nesiveržė, niekas nieko nelaužė, net nieko nepažeidė. Yra dar daug kovingesnių pavyzdžių. Šiuo atveju, nebuvo jokio pažeidimo. Jei durys tuo metu neatsidarė – atsidarė langas. O jokio ten užėmimo nėra, ministerija veikia, darbas vyksta, niekas nieko neblokuoja, nebarikaduoja. Mokytojai salėje paprasčiausiai laukia derybų. Faktas, kad ši akcija nėra patogi valdžiai, nes ji patraukė per daug visuomenės dėmesio. Kai prasidėjo streikas buvo vos kelios žinutės apie tai, praėjo dar savaitė – nieko. Jeigu toks pasyvus streikas ir būtų buvęs, jie nieko nepasieks. Staiga įvyko šis sujudėjimas, kuris įpūtė papildomos energijos, patraukė dėmesį ir pelnė žmonių palaikymą. Labai šaunu. Manau, kad iki ribos dar toli“, – sakė pašnekovas.
