„Yra toks posakis – „Skaldyk ir valdyk“ – būtent tai daro mūsų politika. Labai jaučiasi, kad mes, visuomenė, esame susiskaldžiusi, mums primetamos problemos, kurios sprendžiamos pavieniui“, – sako Egidijus ir netrukus tęsia.
„Dabar žmonėms buvo svarbu įžiebti eglutes. Žinoma, tai yra šventė. Šiemet turime daug gražių eglučių, tačiau, matyt, daugelis nesupranta, kad artėja savivaldybių rinkimai ir kiekvienas meras nori parodyti, kokią eglę jis gali pastatyti. Tuo pačiu kai yra įžiebiama eglė, gretimame kieme stovi mokytojai. Tai yra atspirties taškas, kuris turėtų mus išjudinti. Mes privalome išeiti masiškai, parodydami solidarumą žmonėms, kurie moko mūsų vaikus, kuria jų ateitį. Mokytojai, savo ruožtu, taip pat demonstruoja pavyzdį, kaip reikia būti solidariems, padėti vienas kitam net ir tokioje situacijoje“, – savo mintimis su DELFI dalijosi atlikėjas.
Dainininkas, kuris iki šiol turi teisinių problemų dėl namo statybų Pavilnių regioniniame parke, stebisi, kaip skirtingai veikia valstybinės institucijos.
„Man keista, kad laiko ir lėšų versti kažkokius namus atsiranda – tą kalbu iš asmeninės patirties, o padėti mokytojams ne. Mes turime eiti ne tik į šventes. Šiandien visiems žmonėms reikėtų parodyti pagarbą mokytojams. Tą daryti turėtų ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Mažuosius reikia mokyti, aiškinti, kodėl ir kam jie turėtų palaikyti savo mokytojus. Parodyti savo palankumą šiuo atveju yra labai svarbu“, – tikina E. Dragūnas.
Pasiteiravus, ar apie dabartinę mokytojų situaciją jis supažindino ir savo mažametį sūnų, Egidijus neslepia, kad toks pokalbis buvo.
„Visa tai paaiškinau ir savo sūnui. Kadangi mes mokomės privačioje mokykloje, mokytojai algomis nesiskundžia ir jie neturi tokios problemos. Nepaisant to, juk yra valstybinės mokyklos ir jų mokytojai. Man graudu žiūrėti į Seimą ir jo darbuotojus, kurie turi tokius atlyginimus. Valstybiniame sektoriuje niekas negali gauti daugiau už mokytoją, kuris moko, gydytoją, kuris yra atsakingas už mūsų sveikatą ar policiją, kuri mus saugo. Tai turi būti pirmoje vietoje“, – tvirtina „Sel“ lyderis.
E. Dragūnas skatina nelikti abejingiems artimo nelaimei. Būtent žodžiu „nelaimė“ jis apibūdina dabartinę mokytojų padėtį.
„Pasikartosiu. Mūsų valstybėje galioja „Skaldyk ir valdyk“ principas. Mus suskaldo į skirtingas žmonių grupeles ir susitvarko. Tačiau ateina laikas, kai kažkieno kieme yra nelaimė, todėl mes visi privalome į tai reaguoti. O mokytojams tai tikrai yra didelė nelaimė – kitaip net nepavadinsi“, – sako jis.
Paklausus, ar jis pats yra pasiruošęs parodyti solidarumą ir išeiti į gatves, kovojant už oresnį mokytojų gyvenimą, Egidijus nė nesvarstė.
„Tai aišku. Skaitydamas spaudą man ima pyktis, nes pamatau, kur nueina visų mūsų pinigai. Mūsų valstybėje per daug absurdo. Žiūrint į politiką šiuo metu matome tik partijų kovą už vietą. Juk jie ne tam ten išrinkti, kad kovotų už savo gerovę. Jie turėtų kovoti už mūsų visų bendrą gerovę, surinktus mokesčių mokėtų pinigus turėtų protingai išdalinti, o ne vogti. Tokia ta mano žinutė. Šiandien žmonės turi atsistoti šalia mokytojų ir rodyti jiems savo palaikymą“, – DELFI kalbėjo dainininkas.
Mokytojai iš ministerijos nesitraukia
DELFI primena, kad ketvirtą savaitę streikuojantys mokytojai streiką tęs toliau ir nesitrauks iš Švietimo ir mokslo ministerijos patalpų, kol nebus tęsiamos derybos, trečiadienį pareiškė streiką inicijavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos lyderis Andrius Navickas.
„Tie susitarimai, kurie vakar buvo imituojami, jie neturi nieko bendro su mūsų reikalavimais, todėl streikas tęsiamas ir liekame ministerijoje ir laukiame derybų dėl mūsų iškeltų reikalavimų“, – trečiadienį ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Navickas.
Savaitę ministerijoje esantys pedagogai sako toliau besitikintys derybų su Vyriausybe dėl jų reikalavimų taisyti rugsėjį įvestą etatinį apmokėjimo modelį ir didinti algas.
Pareigas paliekanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė praėjusią savaitę su profsąjungomis diskutavo apie būdus taisyti modeliui, tačiau dauguma A. Navicko reikalavimų liko neaptarti, susikirtus pozicijoms dėl prašymo nuo kitų metų pedagogų algų koeficientus didinti penktadaliu.
Ministerijoje antradienį buvo pasirašomas protokolas dėl, ŠMM teigimu, sutartų punktų, tačiau savo parašus ant dokumento padėjo tik trys iš penkių derybose dalyvavusių profsąjungų.
Tarp pasirašiusiųjų nebuvo A. Navicko. Pedagogų atstovas teigia, kad ant protokolo net nebuvo vietos jo parašui.
„Tokie nekonkretūs susitarimai, mūsų akimis, yra niekiniai. Jie yra simboliniai, kosmetiniai ir esminių klausimų dėl to etatinio modelio iš esmės peržiūrėjimo čia nėra“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius.
Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus A. Navicko profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų.
Jis prašo penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.
Visgi pati profsąjunga sako, kad 300 mln. eurų suma yra išpūsta.
„Mes šiandien (...) kviesimės ekonomistus ir ekspertus į derybas ir norėsime, kad jie įvertintų tuos paskaičiavimus, kuriuos pateikė ministerija, ir galimybes juos įgyvendinti. Mes manome, kad skaičiai yra per dideli, siekiant klaidinti visuomenę“, – kalbėjo A. Navickas.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis šią savaitę pasvarstė, kad siekiant atkurti ugdymo procesą savivaldybės galėtų laikinai jungti streikuojančias mokyklas ir samdyti papildomus mokytojus.
„Čia toks teisinis nihilizmas premjero mąstysenoje, kad sunku suvokti. Antra vertus, Darbo kodeksas neleidžia į streikuojančiojo vietą priimti kito mokytojo“, – kalbėjo V. Silvanavičius.
