Etiketo žinovui, žurnalistui, rašytojui Giedriui Drukteiniui tarp skirtingų Lietuvos miestų kilęs šventinis sambrūzdis kelia šypseną, o Kauno eglutės kritikams žinomas vyras siūlo šiek tiek atleisti vadeles.

„Mano patarimas – na, bent vieną kartą per metus, būtent švenčių periodu, būkite geri, atsipalaiduokite. Pasidžiaukite akimirka. O nuo sausio 1-osios ir vėl galite pradėti burnoti apie neatsakingumą ir norą užteršti šią planetą. Nuoširdžiai, bet jau šią savaitę atsipūskite, pachillinkite, o po Naujųjų metų – ir vėl pradėkite savo darbus“, – su šypsena DELFI kalbėjo G. Drukteinis.

Kauno eglė

Pasiteiravus, ar pašiepti „kaimyno“ eglę – lietuviškas būdo bruožas, etiketo ekspertas mūsų tautiečių smerkti neskuba.

„Tai nėra lietuviškas bruožas – tas pats vyksta ir Latvijoje, ir Belgijoje, nežinau, kaip Lenkijoje, bet spėju, kad lygiai taip pat. Žmonėms yra būdingas priklausymo genčiai jausmas. Būtent dėl to mes buriamės į sporto aistruolių klubus, bendrų pomėgių bendruomenes ir pan. Tokia saviraiška yra visiškai normali. Priklausymas vienam miestui ir turėti kuom tas miestas gali didžiuotis – visiškai psichologinis reiškinys. Tiesą sakant, net labai sveikintinas reiškinys, nes, kaip sakydavo hipiai Vietnamo karo metu – „Jeigu kariauti, tai tik meilės fronte“. Jau geriau šitaip mes visas tas neigiamas emocijas išliesime, negu kumščiuodamiesi ar, neduok Dieve, sukeldami riaušes miesto gatvėse“, – tikina pašnekovas.

Anot jo, reikšti savo nuomonę – nėra nieko blogo. Kartais tokios diskusijos gali būtų netgi labai naudingos.

„Iš principo, didingiausia pasaulio šalis – Amerika – buvo pastatyta konkurencijos pagrindu. Jeigu Lietuvos miestai konkuruoja eglutėmis, tai reiškia, kad atsiliekantieji yra priversti pasitempti, sugalvoti kažką įdomesnio, gražesnio, įspūdingesnio ir visa tai yra tik miestiečių naudai. Tokia situacija galėtų lengvai pasinaudoti net ir politiniai oponentai, jeigu nebūtų kvaili. Galėtų sakyti rinkimuose: „Va, žiūrėkit, kas per valdžia? Net gražios eglutės negalėjo pastatyti – balsuokite už mus, mes kitais metais pastatysime gražiausią“, – nusijuokia Giedrius.

Žurnalistą nuoširdžiai stebina šiuo metu užvirę „eglučių karai“, mat pats G. Drukteinis šventiniu laikotarpiu nėra linkęs ieškoti negatyvių emocijų.

„Mane asmeniškai labai stebina, kaip žmonės mano artimoje aplinkoje aktyviai vertina visas tas eglutes ir sako, pavyzdžiui, Prienuose – negraži, o Panevėžyje – graži. Kažkada Kaune buvo pastatyta eglutė su mezginiais. Iki šiol pamenu, kaip žmonės kalbėjo, kad tai yra didžiulis siaubas, beskonybė. Nepaisant to, aš visada sakydavau, kad tėvas savo sūnų, gimstantį per Kalėdas, irgi galėjo patalpinti ištaiginguose rūmuose ir aprengti prabangiausiais drabužiais, tačiau jis liko gulėti tvarte ir apsuktas skarmalais. Dievas puikiai suprato, kad esmės išorėje nėra, todėl kaip papuošta eglutė – nėra svarbu. Svarbiausia yra momento nuotaikoje, priminime, kad tai yra Kalėdos, jog šiandien mes esame gyvi“, – DELFI teigia jis.

„Su metais pasidarai daug atlaidesnis ir daugiau gero kitiems linkintis. Aš – taip ne išimtis. Anksčiau aš pats buvau labai aktyvus ir uolus Vilniaus fanas, tačiau bėgant metams matai, kad ta sostinė nepajudėjo nė per nago juodumą – nei stadiono pasistato, nei oro uostą sutvarko, nei Naujininkus nugriauna. Tada pagalvoji, kad verčiau pasidžiaugsiu kitų sėkme“, – linksmai nusijuokia rašytojas.

Nepaisant to, pasiteiravus, kam savo gražiausios eglutės Lietuvoje balsą atiduotų jis pats, Giedrius lieka ištikimas savo miestui. „Šiemet sergu už Vilnių, nes man, asmeniškai, ši eglutė yra gražiausia“, – sako pašnekovas.

O kam vertėtų pasitempti? „Kažkodėl, bent jau mano aplinkoje esantiems žmonėms, nepatinka Kauno eglutė. Vėl. Nežinau, kodėl. Man ji labai graži. Bet žinote, ta nuomonė nieko nereiškia. Eglučių temą pokalbiuose greitai keičia kitos, labiau aktualios Lietuvos naujienos“, – šypteli G. Drukteinis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (50)