Manęs laukia velnias žino kas, ir baisiausia - galiu nebepamatyti kaip jie užaugs. Tas jausmas, kai supranti, jog stiklinė išslydo iš rankų ir krenta, tačiau gali tik stebėti, pagauti jau nebespėsi.
Niekam nieko nesakiau. Nusprendžiau palaukti, kol paaiškės tiksli diagnozė ir perspektyvos. Žiūrėjau į besišypsančią žmoną ir buvo siaubingai gaila, netrukus viskas pasikeis.

Po kelių dienų prasidėjo tyrimai, onkologai, ir t.t. Sužinojau, kad man kraujo vėžys - limfoma. Pasakiau namiškiams ir jau netrukus prasidėjo chemoterapija. Man paskyrė šešis intensyvius kursus kas dvi savaites. Kas kartą žygiuodamas į ligoninę negalėjau patikėti, kad tai vyksta su manim, jaučiausi kaip "Breaking Bad" serialo herojus. Ir nors baisiausia chemoterapijos dalis buvo pats pavadinimas - "radikalusis gydimas", niekam nelinkėčiau to patirti. Po pirmų kursų ėmė slinkti plaukai.

Paskambinau savo draugui kirpėjui, mane jis prižiūri jau penkiolika metų ir papasakojau, kad reikia šukuosenos "plikai".

Tada jau supratau, kad tokią diagnozę lengviau išgirsti pačiam negu sakyti kitiems. Jis skuto manę, o aš mačiau didžiulį liūdesį akyse. Kai vakare pasižiūrėjau į save veidrodyje, liūdesį pajutau pats - atrodžiau labai blogai.

Nuo chemijos veidas patino, papilkėjo, o pliko ir be barzdos niekada nebuvau savęs matęs. Į pagalbą stojo kolega Zvonkus solidarumo dėlei "nusižarinęs" kaip ir aš.
Dabar buvo du "urodai".

Linksmumo ir geros nuotaikos bandžiau neprarasti ir tada, kai chemoterapija ėjo link pabaigos. Susisumavus vaistų poveikiui, porą mėnesių iš eilės nuodytas organizmas jau sunkiai beatsigaudavo po eilinės "dozės".

Būdavo dienų, kai neišeidavau iš namų, tačiau stengiausi dirbti kas dieną. Ir viskas baigėsi. Liko tik vienas klausimas - ar padėjo?

Po pusantro mėnesio laukimo sužinojau teigiamą atsakymą. Ligos nebėra. Deja, tai nieko nereiškia, ateinančius porą metų yra nemaža tikimybė, liga grįš ar partrenks troleibusas.
O dabar apie svarbiausią dalyką ir rimtai.

Ilgai galvojau, ar reikia apie tai viešai pasakot. Dvejojau, žmonės jau nebežiūrės į mane kaip anksčiau, o dėl to labiausiai pikta. Dėl to ir kalbu.

Diagnozė vėžys daugumai skamba lyg mirties nuosprendis. Aš ir pats taip galvojau. Pirmas dvi savaites buvau atsidūręs pragare, giliausioje depresijoje ir pasimetime, numečiau daugiau svorio nei per visą gydymą. Jausmai susimaišė - ir neviltis, ir gėda, ir noras pasislėpti nuo viso pasaulio.
Bet baimė, tai jausmas kurį pažinau giliausiai, mačiau ją savo sieloje, mačiau artimųjų akyse, Santaros klinikų koridoriuose. Šiandien daugybė žmonių išgirs diagnozę - vėžys ir prasidės jų pažintis su baime.

Aš noriu Jūs visus apkabinti ir pasakyti - nebijokite, mus užklupo netikėtas išbandymas, bet nebijokite, tai tiesiog liga, ji vaisai kitokia nei prieš dvidešimt metų. Ji tikrai gydoma. Jūs ne vieni. Nebijokite, Lietuvoje neįtikėtinai profesionalūs ir jautrūs šios srities specialistai. Kraujo vėžio atveju išgydoma didžioji pacientų dalis.

Aš sergu vėžiu, bet pasveiksiu :)

Atlikėja Vilija Pilibaitytė-Mia, kaip ir daugelis kitų žinomų žmonių, neslėpė, kad Stano išvaizdos pokyčiai jai sukėlė įtarimų. Mia sako pati norėjusi jo paklausti apie sveikatos būklę, tačiau taip ir nedrįso.

„Laukiau šito įrašo, nes nežinojau, kaip tavęs paklausti, kad neįskaudinčiau, neįžeisčiau, neapkraučiau papildomais klausimais ar atsakymais... ačiū Tau! Esi man be galo brangus draugas! Žinau, kad esi stiprus, ir po viso šito tapsi dar stipresnis! Įveiksi viską, nes aplink yra daugybė žmonių, kurie tau linki tik gero, nes tu to nusipelnei! Mes su tavimi padarysime dar ne vieną hitą ir aš pažadu, kad ateisiu tavęs dar pakankinti į įrašų studiją. Laikykis, brolau, mes su Tavimi!“ – palaikantį komentarą Stano parašė Mia.

Vilija Pilibaitytė-Mia
Foto: TV3

Dainų kūrėja Liveta Kazlauskienė stebėjosi ir dėkojo Stano už atvirumą ir paskatino pamąstyti kiekvienam apie savo gyvenimą ir jį labiau vertinti.

„Žaviuosi tavim, Stasiuk, koks tu išmintingas jaunas vaikis! Ačiū tau, kad pasidalinai savo situacija. Tiesiog ji visiems pamąstymui ir tiems, kurie gaišta laiką besipykdami su artimaisiais dėl kvailų ir nereikšmingų ambicijų. Stiprybės tau, Stasiuk, tu esi šaunus ir talentingas žmogus“, – atlikėją palaiko L. Kazlauskienė.

Liveta Kazlauskienė

„Stano, žaviuosi tavo stiprybe, kuri yra įkvėpimo šaltinis mums visiems! Džiaugiuosi, kad tu įveikei! Tai nėra gėda! Kiekvienas gali susidurti su tokiu gyvenimo iššūkiu! Linkiu sveikatos ir stiprybės! Apkabinu!“ – prie Stano įrašo socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Seimo narė Agnė Bilotaitė.

Agnė Bilotaitė