„Ši suma buvo paimta iš mano banko sąskaitos be mano žinios. Iškart kreipiausi į banką, kuris labai greitai susitvarkė su šia situacija. Panašu, kad jau viskas yra tvarkoje. Man pinigai buvo grąžinti, tačiau didžiausias klausimas liko, kaip jie (sukčiai) galėjo pasisavinti mano asmeninius duomenis, kuomet aš neturėjau jokio ryšio su ta įmone“, – DELFI sakė ji.
Vilniuje gyvenanti trijų vaikų mama apie patirtą nuostolį skelbė ir feisbuke, norėdama perspėti kitus lietuvius, kad jie neprarastų budrumo.
„Naudojatės savo kreditine kortele internetu? Tuomet tai skirta jums! Kai jūs savaitgalį sėdite ramiai Lietuvoje, jūsų kortele kažkas nuomoja automobilį už kosminę sumą. O jūs to net nesužinotumėt, nebent netyčia prisijungtumėte prie internetinės bankininkystės“, – rašė E. Maštavičienė.
Etiopės pinigai buvo pasisavinti iš Ispanijoje esančios automobilių nuomos įmonės „Goldcar“ sąskaitos. Pervedimai buvo atlikti du kartus po 807 eurus.
E. Maštavičienė DELFI patikino niekada nebuvusi minėtos įmonės kliente ir nėra buvusi Ispanijoje, todėl verslininkė skubiai kreipėsi į SEB banką, kuriame ji laiko savo santaupas, siekdama kuo greičiau išspręsti šią nemalonią situaciją.
Pasirodo, kad moters asmeniniai duomenys buvo pasisavinti naudojant populiarią booking.com programėlę, kuomet Eskedar užsisakinėjo viešbučio kambarį kelionėje į Lvovą.
Nors verslininkė pinigus atgavo, kaip įvyko ši apgaulė yra vis dar aiškinamasi.
„Tai pamoka kitiems, kad žmonės būtų budresni. Nuo „Goldcar“ įmonės nukentėjo daug kitų žmonių panašiais būdais“, – teigė ji.
Banko komentaras
DELFI susisiekus su SEB banko atstove žiniasklaidai Ieva Dauguvietyte-Daskevičiene, ji patikino negalinti detalizuoti E. Maštavičienės situacijos, nes tai – konfidenciali kliento informacija. Nepaisant to, ji pateikė svarbius žingsnius, kurių turėtų kaipmat imtis į tokią ar panašią situaciją pakliuvęs žmogus.
Anot I. Dauguvietytės-Daskevičienės, bankas nuolat atlieka operacijų kortelėmis stebėseną, taip pat gauna duomenis apie galimai pavogtus mokėjimų kortelių duomenis iš tarptautinių organizacijų „Mastercard“ ir VISA. Kilus įtarimams, nedelsdami imamės veiksmų kliento lėšoms apsaugoti blokuodami jo mokėjimo kortelę (arba tik apribodami galimybę kortele atlikti atsiskaitymus internetu) ir informuodami klientą apie tai. Šie veiksmai gali būti atliekami prevenciškai, klientui nepatyrus nuostolių – taip užkertamas kelias jo kortele neteisėtai pasinaudoti ateityje. Visais šiais atvejais korteles klientams pergaminame nemokamai. Jei klientas būtų patyręs nuostolių dėl neteisėtų operacijų mokėjimo kortele, kurių pats klientas neatliko, patirtus nuostolius bankas taip pat kompensuotų (išskyrus atvejus, jei paaiškėtų, kad operacijos atliktos su paties kliento žinia ir sutikimu – tokius atvejus bankas nagrinėja individualiai).
Tokie atvejai, kai trečiosios šalys pasisavina kliento mokėjimo kortelių duomenis, anot pašnekovės, yra reti. Dažniausiai tai yra susiję su anksčiau pačių klientų nesaugiose interneto svetainėse atliktais atsiskaitymais arba sukčių neteisėtai pasisavintais mokėjimo kortelių duomenimis iš tam tikrų paslaugų tiekėjų, kurie nepasirūpina pakankama klientų duomenų apsauga.
„Visada primename klientams, kad pirkdami internete ir tam naudodami korteles, jie turėtų įsitikinti, kad elektroninė parduotuvė yra patikima. Įtarimą pirkėjams turėtų kelti nežinomos, veiklos istorijos neturinčios, beveik jokių duomenų apie save neatskleidžiančios interneto parduotuvės, taip pat pardavėjai, kurie siūlo žinomų prekės ženklų gaminius už ypač mažą kainą. Pastebime, kad ypač šventiniais prekybos laikotarpiais padaugėja tokių netikrų interneto parduotuvių pasiūlymų, kurių tikslas tėra surinkti kortelių duomenis ir vėliau neteisėtai jais pasinaudoti. Susigundę mažomis kainomis anksčiau negirdėtose interneto parduotuvėse, pirkėjai rizikuoja nusipirkti menkaverčius padirbinius, negauti prekės ir prarasti pinigus arba sukčiams atskleisti mokėjimo kortelės duomenis ir prarasti kortelės sąskaitoje turimas lėšas.
Visada klientams primename, kad pirkdami interneto parduotuvėse ir tam naudodami korteles, jie turėtų įsitikinti, kad elektroninė parduotuvė yra patikima. Pirkėjas turėtų įvertinti, pvz., tokius dalykus:
• ar, atliekant mokėjimą, įvedant asmeninius, slaptus duomenis puslapio adresas prasideda https://
• ar puslapio lauko kairėje arba apatiniame dešiniajame lango kampe yra spynos piktograma, rodanti, kad jungtis saugu
• ar yra pateikiama informacija apie pardavėją, pvz., pardavėjo rekvizitai, užsakymo atšaukimo sąlygos, kt.
• ar, vertinant objektyviai, žadama prekių kokybė atitinka kainą (nėra gerokai, nelogiškai mažesnė).
Be to, gyventojams taip pat primename, kad atsiskaitydami kortele niekada neišleistų jos iš akių – jei, pvz., kavinė turi tik stacionarų kortelių skaitytuvą, geriau pačiam nueiti iki jo, jei skaitytuvas laikomas nematomoje klientui vietoje, pavyzdžiui, po prekystaliu, paprašykite, kad prekybininkas jį parodytų ir operaciją kortele atliktų jums matant. Klientui nematant, jo kortelė gali būti pakartotinai perbraukta per dar vieną, neteisėtai sumontuotą duomenų nuskaitymo įrenginį. Ypač budriems reikia būti gyventojams, kurie aktyviai keliauja po užsienio šalis – tokių nusikaltimų aukomis dažnai sąmoningai pasirenkami turistai. Jei prireiktų grynųjų pinigų būnant užsienyje, rekomenduotume rinktis žinomų bankų bankomatus, veikiančius bankų skyriuose arba prie jų, ir vengti tų bankomatų, kurie yra nuošaliose, prastai apšviestose vietose. Visais atvejais rekomenduojame suvedant kortelės PIN kodą jį pridengti kita ranka ar pinigine.
Taip pat primename, kad klientai gali apriboti galimybę kortele atsiskaityti internetu ir užsienio šalyse – šiuos nustatymus galima paprastai ir greitai pasikeisti pačiam per mobiliąją programėlę ar interneto banką. Rekomenduotume šias kortelės galimybes įsijungti atliekant mokėjimą internetu ar lankantis užsienyje, o kitu metu laikyti jas išjungtas“, – DELFI sakė SEB banko atstovė žiniasklaidai.
