Mergina, nebijanti savo nuomonės ar nuogumo
Sostinėje studijuojanti 24-erių Gabrielė apie save kalbėti daug nemėgsta: „Remarkas rašė: „Kuo žmogus mažiau apie save galvoja, tuo jis yra vertesnis“. Nesijaučiu labai vertesnė, tačiau apie save šnekėti ir galvoti nemėgstu. „Pasakyk man, ką tu manai apie save, ir aš pasakysiu, kas tu“. Manau, artimiausi žmonės apie mane galėtų papasakoti daugiau, nes tai, kaip aš prisistatyčiau, būtų tiesiog neobjektyvu, o ir šiaip tik paviršutiniški žmonės gerai save pažįsta“, – tiki ji.
Nepaisant to, modelis išsidavė, kad dievina literatūrą, muzikos istoriją ir turi gana neįprastą hobį – skaityti anoniminius komentarus.
„Domiuosi muzikos istorija, visada juokavau, kad kai užaugsiu, būsiu antras Užkuraitis. Neįsivaizduoju dienos be „Led Zeppelin“, „Queen“, „Hiperbolės“ ir kitų klasikų. Dar labai mėgstu skaityti anoniminius komentarus po straipsniais. Ir juokinga, ir graudu, kokie mes užsiėmę kvailysčių kritika, o ne protingo paieška“, – stebisi ji.
Gabrielė socialiniuose tinkluose gali būti žinoma ir kaip labai dažnai blokuojamas žmogus, mat modelis nevengia dalintis gana atviromis nuotraukomis.
„Džordžonės „Mieganti Venera“, Diego Velaskeso „Olympia“, Francisco Goya „Nuoga Macha“ – tai keli iš meno šedevrų, kuriuose vaizduojama nuoga moteris, o jų juk nesuskaičiuojama galybė. Juk eidami į muziejų nesitikime pamatyti cenzūruotą paveikslą ar skulptūrą. Kodėl taip bijome to nuogo kūno? Aš niekuomet nekeliu provokacijų, man tikrai įdomu stebėti, kaip į vieną ar kitą nuotrauką, pasisakymą reaguoja socialinių tinklų fauna“, – pasakoja pašnekovė.
Tiesa, paskutinį kartą merginos anketa tapo nebeaktyvi dėl netinkamos nuomonės reiškimo.
„Šį kartą feisbuko administracija užblokavo mane už nuomonės reiškimą. Prieš metus per visą Lietuvą nuvilnijo aktorės Julijos Steponaitytės pareiškimas apie Šarūno Barto seksualinį priekabiavimą. Po kažkokiu straipsniu pakomentavau, kad studijos LMTA kainuoja beveik tiek pat, kiek Niujorke, o po visų pastangų ir dėstytojų žeminimo (apie tai irgi daug kur rašyta) tavo karjera priklauso nuo kažkokio nupezusio režisieriaus. Kažkas po metų atkapstė straipsnį ir pranešė feisbuko administracijai apie mano įžeidžiantį komentarą“, – paaiškino ji.
Apie modelio darbą kalbėti gėda
Gabrielės gyvenime daug vietos užima ir modelio karjera, kuria ji susižavėjo būdama dar labai jauna. Pašnekovė pripažįsta, kad kalbėti apie šią veiklą jai nėra labai drąsu.
„Man visada buvo gana gėda šnekėti apie modelio darbą, juk visi žinome stereotipą apie manekenes ir modelius. Jei kas paklausdavo, ką veikiu gyvenime, mieliau atsakydavau, kad esu neperspektyvi bedarbė ir per dienas tik ėdu ar miegu. Jei atvirai, tai ir dabar gana nemalonu, kai iš karto klijuojama etiketė „kalė“ ir „turtingų senių paklodė“. Be abejo, visi šie stereotipai nenukrito iš dangaus ir tai, apie ką yra rašoma kas antrame straipsnyje, iš tiesų vyksta, bet nereikėtų spręsti apie knygą iš viršelio ir visų sėkmingai modelio karjeros siekiančių merginų kišti po stalu Dubajuje“, – pasakoja ji.
Gabrielė profesionaliose fotosesijose pradėjo dirbti nuo 14-os metų. Netrukus, būdama 16-mete, ji pradėjo keliauti po pasaulį.
„Šiame versle tai gana vėlai, bet ankščiau manęs neišleido mama. Pamenu, tuomet draskiausi, pykau, verkiau, o dabar galiu tik padėkoti. Žinote, 20-ies metų žmogų valdo norai, 30-ies – protas, o 40-ies – išmintis. Bėgant metams ir mano galvoje viskas apsivertė. Ankščiau žavėjo kelionės, galimybė apkeliauti pusę pasaulio, susipažinti su kitokias žmonėmis, nei esi pratęs bendrauti, kultūros pažinimas ir panašiai. Dabar galiu pasakyti, kad vienintelis mane vis dar žavintis dalykas – pamatyti galutinius fotosesijų rezultatus, esu šiek tiek savimyla“, – prisipažįsta modelis.
Anot jos, būnant paaugliu nereikėtų skubėti apkeliauti pasaulį, mat viskam yra savas laikas.
„Pasaulį apkeliauti įmanoma visada, jei tik yra noro ir užsispyrimo su tais gyvenimo pakeleiviais, su kuriais gera būti drauge, o ne 16-os sėdėti metro stotyje, kitoje žemyno pusėje, su žemėlapiu rankose ir ieškoti kelio namo. Aš nesakau, kad 6-eri metai kelionių man nieko nedavė. Tikrai ne. Aš nieko nesigailiu. Užsiauginau labai storą skūrą komentarams, įžeidinėjimams, kritikai, turiu sukaupusi didelį bagažą neišdildomų prisiminimų, bet esu tikra, kad dabar būčiau laimingesnė, jei būčiau sėdėjusi namuose. Bet duok saulę žmogui – jis ilgėsis ledo“, – tikina Gabrielė.
Pasiteiravus, ar ši profesija jai niekada nekėlė baimės, mergina tikina, kad noras keliauti ir tapti žinomu modeliu buvo kur kas stipresnis.
„Labiausiai mane gąsdindavo nedraugiškos ir konkurencingos kambariokės, kurių pats pasirinkti negali, o visa kita… Tuo metu modelio darbas buvo mano siekiamybė, paprasčiausiai mėgau objektyvą, o objektyvas mėgo mane. Atsirado galimybė pakeliauti po pasaulį, o kada dar, jei ne dabar? Profesija to vadinti man dar dabar neapsiverčia liežuvis. Mėgstama veikla, laisvalaikis, pomėgis, bet tik ne profesija“, – pasakoja ji.
Gabrielė džiaugiasi, kad mados pasaulyje dažna mitybos sutrikimų problemą ją aplenkė.
„Dėl valgymo sutrikimų – taip, mados pasaulyje jie egzistuoja, kaip ir pramogų, sporto ar bet kuriame kitame. Jei mano vadybininkas neadekvačiai pasakydavo, kad esu per stora, iš karto eidavau valgyti, taip rodydama protestą. Aš apskritai niekada nebuvau perkarusi ar super kūda, tai įtakos mano mitybos įpročiams niekada nedarė“, – pripažįsta modelis.
Kokie sunkumai iškyla būnant modeliu?
„Asmeniškai man didžiausias sunkumas buvo vienatvė, kuomet trūksta draugų, artimųjų, kiekvieną kartą atsirandančios naujos vietos ir žmonės, kurie yra laikini. Tiesa, vienatvė ir taip yra labiausiai paplitusi liga šių dienų pasaulyje“, – sako ji.
„Taip pat jutau visuomenės spaudimą. Prireikė laiko, kad suprasčiau, jog neprivalau pateisinti jūsų pačių susikurtų lūkesčių ar stereotipų, pavyzdžiui, kasdien dažytis ar atrodyti taip, kaip paskutinėje mano publikuotoje nuotraukoje“, – priduria Gabrielė.
Pasiteiravus, ar jai niekada neteko paslysti pagundų kupiname mados pasaulyje, modelis sako, kad „uždraustus vaisius“ išbando tik drąsiausi.
„Kai kurios pagundos yra tokios baisios, kad tik drąsuoliai joms atsiduoda. Nesu didelė bailė, bet problemų pati specialiai niekada neieškojau ir neieškosiu“, – tikina mergina.
Buvo paslapčia apsvaiginta
Gabrielė sutinka, kad narkotikų problema opi ne tik mados, bet ir visame pramogų versle, tačiau ši situacija iki šiol yra tarsi nematoma.
„Visi tai žino, tik niekas apie tai nešneka. O kam šnekėti, jei dauguma vakarėlių neapsieina be narkotikų? Juk visada atsiranda tokių, kurie noriai apsivartoja patys“, – pasakoja ji.
Nors Gabrielei pavykdavo nuo narkotikų laikytis atokiai, 2013-ųjų metų žiemą mergina paslapčia buvo apsvaiginta.
„Viena iš kambariokių šventė gimtadienį ir užsispyrė eiti į klubą. Aš apskritai nemėgstu klubų ir šiuolaikinės sintetinės muzikos, net šokti nemoku, todėl vos įėjus ten parodžiau, kad man nepatinka aplinka ir susirinkę žmonės“, – pasakojimą pradėjo modelis.
„Pribėgęs klubo vadybininkas visų paklausė, ko norėtume. Merginos užsisakė kokteilių, o aš paprašiau butelio šampano. Nuoširdžiai nesitikėjau, kad man jį atneš, taip pat į galvą neatėjo, kad kažko įpilti gali į visa butelį, kurį vos prieš keletą akimirkų atidarė. Kol merginos kelias valandas trypė šokių aikštelėje, belaukdama jų išgurkšnojau šampaną. Ir tik nereikia manęs vadinti kibirais lakančia alkoholike. Taip, padariau klaidą, bet visi buvote jauni, visi norėjote linksmintis ir jūra atrodė iki kelių“, – galimam smerkimui pasiruošė ji.
Laimei, narkotikai Gabrielės kūne pradėjo veikti tada, kai merginos jau spėjo grįžti namo.
„Jau žengėme pro namų duris, kai siurprizas butelyje pradėjo veikti. Ir tai tikrai nebuvo šampano burbuliukai. Iš pradžių pradėjo trūkti oro, tada pasidarė karšta, po kelių minučių supratau, kad sunku koncentruotis, o vėliau pamiršau, į ką koncentravausi, pradėjo nežmoniškai troškinti ir rakinti žandikaulį. Nebepamenu, ką tuomet mačiau, bet apėmė kažkokia euforija, norėjosi visas kambariokes apkabinti, priglausti, pačiupinėti. Ačiū, Dievui, kad buvome namuose, nes kelias valandas prašliaužiojau ant grindų“, – pamena pašnekovė.
Nors tą lemtingą vakarą Gabrielė atsimena gana miglotai, rytą po jo ji pamena kuo puikiausiai.
„12 valandų praleidau duše leisgyvė. Lyg ir pykino, bet skrandis buvo tuščias, o nuo minčių apie maistą irgi norėjosi vemti, kaip ir nuo visų kitų minčių. Jaučiausi tokia pervargusi, nuvylusi savimi ir visu pasauliu. Išgyvenau kažkokią psichologinę krizę, nesinorėjo gyventi. Iki šiandien nežinau, kas per narkotikas tai buvo. Kiek teko domėtis, tai galėjo būti MDMA. Tiesa, auka savęs nelaikau, juk viskas baigėsi laimingai. O, kad jauna ir durna buvau – galiu kaltinti tik save“, – tikina modelis.
Pasiteiravus, ar po šio įvykio ji tapo atsargesnė, Gabrielė sako, kad tokia ji buvo ir yra visada, tačiau tą naktį ji tiesiog padarė klaidą.
„Nenoriu girtis, bet atsargi buvau visada. Net laukdama autobuso stotelėje, pamačius įtartinai stojančią šalia mašiną, kam nors iš artimųjų siunčiu žinutę su to automobilio numeriais. Tiesiog kartą padariau klaidą, bet pamoką išmokau“, – sako ji.
„Iki to įvykio žinojau tik tuos narkotikus, apie kuriuos buvo kalbama mokykloje. Vėliau, pradėjus domėtis, išsiaiškinau, kiek daug iš tikrųjų jų yra. Kiek iškapstėme su merginomis, to klubo vadybininkas turėjo priklausomybę nuo sekso, tačiau apie nukentėjusias merginas išgirsti neteko. Juk jei tavimi pasinaudojo, nelakstysi ir nesigirsi apie tai visam pasauliui“, – liūdnai taria ji.
Gabrielė tiki, kad prabilti šia tema aukoms nėra lengva ne tik dėl gėdos, bet ir dėl visuomenės spaudimo.
„Pažiūrėkite, kokia būna visuomenės reakcija. Auka dažniausiai pati kalta, pati provokavo, pati gėrė, pati norėjo. O jei dar mergina graži ar yra modelis, iškart klijuojama etiketė, kad ji buka, neišsilavinusi, pasileidusi barakuda ir gavo tai, ko nusipelnė. Nemanau, kad ši problema nematoma, tiesiog nukentėjusios nori visą tą košmarą pamiršti, o ne dar kartą tai išgyventi“, – mano modelis.
Pažintis ir bendravimas su D. Didžiūnaityte
Gabrielė buvo pažįstama su praėjusių metų lapkritį mįslingomis aplinkybėmis žuvusia D. Didžiūnaityte. Merginos pirmą kartą susitiko fotosesijos metu ir greitai susidraugavo.
„Ilgą laiką buvome draugės socialiniuose tinkluose, tačiau nebendravome, o oficialiai susipažinome vienos fotosesijos metu“, – pamena pašnekovė.
„Fotosesija labai vėlavo, mano paskutinis autobusas išvažiavo manęs nepalaukęs, todėl Dovilė geranoriškai pasiūlė pernakvoti pas ją. Susibendravome. Ji dažnai kviesdavo pas ją pasisvečiuoti, todėl, jei tik turėdavau reikalų Vilniuje, iškart susitikdavome. Vėliau draugystė nutrūko, ji susirado kitų draugų, aš išskridau į Kiniją, o Dovilė liko Lietuvoje. Netrukus ji ir pati pradėjo dirbti modeliu. Kaip jai sekėsi žinojau tik iš socialinių tinklų. Dabar graužia sąžinė, kad per tris metus nesugebėjau jai parašyti ir paklausti, kaip sekasi. Tuomet atrodė, kad jei norės ir turės laiko – parašys pati. Mano ego anuomet buvo per didelis, kad pati lysčiau kam nors į akis. Šiaip ar taip, Dovilė man buvo ir bus viena gražiausių kada nors sutiktų merginų, tiek savo išore, tiek vidumi“, – tikina Gabrielė.
Apie tragiškai žuvusią draugę modelis sužinojo iš bendrų pažįstamų. „Nuoširdžiai galvojau, kad tai yra nevykęs pokštas. Dar ir dabar sunku patikėti tuo, kas nutiko“, – DELFI sako ji.
Po įvykusios nelaimės, kuomet Dovilės artimieji, siekdami greitesnio bylos vystymosi, griebėsi viešumo, Gabrielė vienoje laidoje susipažino su jos dėde Arūnu Pakulevičiumi.
„Su Dovile daug bendrų draugų neturėjome, o su jos dėde susipažinome vieno filmavimo metu. Tąkart šiek tiek pasišnekėjome apie vykstantį teisinį procesą. Apskritai tėvai neturėtų laidoti savo vaikų, o mes – savo bendraamžių“, – tiki modelis.
Nors Dovilės gyvųjų tarpe jau nebėra, Gabrielė ją pamena tik pačiais geriausiais žodžiais.
„Jei atvirai, man gana sunku suvokti, kad Dovilės nebėra. Pamenu ją tokią, kokią mačiau paskutinį kartą – spindinčią ramybe, su plačia šypsena veide ir didžiuliais gyvenimo siekiais“, – sako pašnekovė.
Pasiteiravus, ar didelio dėmesio visuomenėje sulaukianti istorija domina ir ją pačią, Gabrielė tikina, kad kiekvieną naują straipsnį šia tema ji perskaito po kelis kartus.
„Peržiūriu ir TV laidas šia tema. Apmaudu, kad informacija ir straipsniai kartojasi, naujų detalių nepateikiama, net atrodo, kad kai kurie portalai renkasi klikus pasipiktinusios, sunerimusios visuomenės sąskaita. Dar stebina viešas srutų pylimas komentaruose – juk apie mirusį arba gerai, arba niekaip. Kraujo troškimas ir linčo teismas Ričardui Pinikui, siaubingi linkėjimai jo dukrai – man taip pat nesuvokiami“, – pripažįsta ji.
Nors bėgant laikui Gabrielei teko nemažai išgirsti įvairių kalbų apie įtariamuoju laikomą prodiuserį R. Piniką ir kitą istorijos liudininką, mediką Aivarą Miltenį, ji nėra linkusi dalintis gandais.
„Į vakarėlius apskritai nevaikštau, bet kartais gaunu kvietimus į renginius ar įvairius pristatymus, tačiau nė viename iš jų nesame susitikę. Pasakojimų apie šiuos asmenis esu girdėjusi, tačiau nesu linkusi žaisti „sugedusio telefono“ principu“, – teigia modelis.
Paklausta, ar yra patarimas, kurį ji norėtų skirti kitoms merginoms, galvojančioms apie modelio karjerą, Gabrielė tikina, kad svarbiausia šiame versle nepamesti galvos ir klausyti tėvų.
„Jaunoms merginoms linkiu proto ir suvokimo, kad grožis yra karalius, valdantis karalystę labai trumpai. Girdėjimas yra vienas iš penkių mūsų jutimų, tačiau klausymas – menas, sakė F. Tygeris. Girdėkite tai, ką jums sako tėvai ir vyresni, labiau patyrę žmonės. Niekas nenori jums pakenkti, priešingai – apsaugoti. Būkite teisingos ir atsakingos prieš save ir siekite tikslų. Apie stiklines su narkotikais klubuose jau rašyta begalę kartų, apie skaudžius agentūrų komentarus taip pat. Būkite tvirtos ir pasiruošę viskam, bet netraumuokite savęs dėl gražių nuotraukų ir galimybės pasirodyti socialiniuose tinkluose“, – patarė G. Matelytė.
G. Matelytė nuotraukose:
DELFI primena, kad tragiška nelaimė, kuriomes metu žuvo D. Didžiūnaitytė, įvyko 2017-ųjų lapkričio 20-ąją. Šalia „Amberton Klaipėda“ viešbučio buvo rastas modelio kūnas. Manekenė iškrito iš bendro naudojimo balkono, esančio 14-ame aukšte.
Lemtingąjį tragedijos vakarą ji leido su prodiuseriu R. Piniku, kuris tapo pagrindiniu šios nelaimės liudininku ir įtariamuoju. Istorijoje minimas ir dar vienas vyras – medikas A. Miltenis, kuris neva turėjo pagelbėti merginai, tačiau jis taip pat tapo įvykio liudininku.
Naujausiomis DELFI žiniomis, iš viešbučio balkono iškritusios merginos kūne buvo rastas A. Miltenio DNR, rodantis, kad medikas lytiškai santykiavo su manekene. Nustačius, kad merginos kūne taip pat buvo rasta narkotinių medžiagų, tarp kurių būta ir prievartavimo narkotiku vadinamo „oksiko“, ant tragedijos liudininku tapusio Miltenio krito šešėlis, jog jis manekenę galėjo apsvaiginti ir ja pasinaudoti.
D. Didžiūnaitytė nuotraukose:
